"Rozprawa Litwy z Polską". O Jaśnie Oświeconą Księżniczkę Karolinę Katarzynę Radziwiłłównę

LTStraipsnyje analizuojamas proginis poetinis kūrinys, pavadintas Lietuvos ir Lenkijos mūšis dėlJos Šviesybės Kunigaikštytės Karolinos Kotrynos Radvilaitės, Lenkijos atimtos iš Lietuvos [...] (Rozprawa Litwy z Polską o zabraną do Polskiej Księstwu Litewskiemu Jašnie Oświeconą Księżniczkę Karolinę Katarzynę Radziwiłłównę [...]), parašytas vieno 1758 m. Nesvyžiaus kolegijos nario ir skirtas Vilniaus vaivadaitės kunigaikštytės Karolinos Kotrynos Radvilaitės santuokos su Kulmo seniūnu Stanislovu Ževuskiu {Stanisław Rzewuski) progai. Kūrinys išleistas Vilniaus akademijos spaustuvėje, papuoštas piešiniu, vaizduojančiu dvilaukį herbą, simbolizuojantį dviejų herbų - Radvilų ir Ževuskiu sąjungą. Kūrinio siužeto pavyzdžiu pasirinkta Homero Iliada, jis sukurtas remiantis Lietuvos konfliktu su Lenkija dėl kunigaikštytės Karolinos Kotrynos, kurią S. Ževuskis atima iš Lietuvos - panašiai kaip Paris pagrobė Eleną. Tokių siužetų panaudojimo tradicijų laikėsi proginių eilių autoriai lietuvių ir lenkų santuokų sudarymo proga. Lietuva aprauda Radvilaitės „netektį“ ir stoja į ginkluotą kovą su Lenkija, bet abi tautos suvokia, kad tai būtų brolžudiška kova ir kad reikia vienyti jėgas prieš bendrus priešus, o ne kovoti vieniems su kitais. Galiausiai sudaroma taika. Galutinis dviejų giminių susijungimas tampa pasididžiavimo ir džiaugsmo priežastimi. Autorius išgiria sužadėtinės grožį ir dorybes, pabrėžia jos kilmę, o kalbėdamas apie sužadėtinį aprašo jo giminės valdų prabangą.Poetas Lietuvos ir Lenkijos vardu pristato kai kurias šio įvykio realijas, taip pat pasitelkia gausius romėnų ir graikų mitologijos personažus, kurie šiame įvykyje dalyvauja, aprašo vietoves - Nesvyžių ir valdas, esančias Ževuskiu žemėse. Kūrinyje gausu geografinių vardų: Vavelis, Krokuva, Viena, Dniestras, Vilija ir kitų. Iš Vilniaus statinių autorius pamini „tvirtus bokštus“ - galbūt Aukštutinės ir Žemutinės pilies ir katedros bokštą. Lietuva kūrinyje tapatinama su nelaiminga motina, o Radvilų nuopelnai Lietuvai lyginami su Romulo nuopelnais Romai ir Likurgo Spartai. K. K. Radvilaitės santuoka su S. Ževuskiu pavaizduota kaip vienas kitam pagal garbę ir šlovę lygių asmenų ryšys, kaip dviejų tautų unija, kuri sustiprins karinę valstybės galią. Mūšį galima priskirti prie kūrinių, skirtų platesniam skaitytojų ratui, nes tiesioginiai adresatai - K. K. Radvilaitė ir S. Ževuskis - jame laikomi „viešaisiais asmenimis“, o kūrinys turėjo atlikti politinį propagandinį vaidmenį ir sustiprinti šių giminių šlovę. Reikšminiai žodžiai: Karolina Kotryna Radvilaitė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, XVIII a., proginė poezija. [Iš leidinio]