LT1773 m. įsteigus Tautinę edukacinę komisiją, mokytojai vienuoliai, tarp jų ir jėzuitai, turėjo paklusti pasaulietinei švietimo administravimo vadovybei. Palaipsniui pedagogus dvasininkus keitė mokytojai pasauliečiai, išsilavinimą įgiję Lenkijos ir Lietuvos vyriausiosiose mokyklose Krokuvoje ir Vilniuje. Straipsnyje analizuojama dviejų iš Lietuvos kilusių pedagogų - buvusio jėzuito Martyno Antipos ir jo brolio, mokytojo pasauliečio Felikso Antipos, - veikla Voluinės ir Ukrainos departamentų vidurinėse mokyklose. Pagrindinis dėmesys skiriamas brolių Antipų pasiekimams pedagogikos srityje bei jų darbo vertinimui, užfiksuotam tiek bendradarbių, tiek ir mokytojų veiklą tikrinusios vadovybės atsiliepimuose. Straipsnyje atskleidžiama, kad abiejų brolių pedagoginis darbas kėlė konfliktų ir įtampos mokyklose, kuriose jie dirbo. Viena iš konfliktų priežasčių buvo ideologiniai eksjėzuito nesutarimai su pasauliečiais mokytojais, privesdavę iki atviro priešiškumo. Mokyklų administracija, siekdama išspręsti konfliktus, perkeldavo pedagogą į kitą mokyklą, kurioje situacija pasikartodavo. Straipsnyje paliečiama ir kita, iki šiol mažiau istoriografijoje analizuota tema - pedagogo asmeninio gyvenimo įtaka jo karjerai. Atskleidžiama, kad Martyno Antipos brolis pasaulietis Feliksas buvo vedęs ir šis faktas taip pat turėjo įtakos pedagogo karjerai - būtent dėl šios priežasties mokyklų administracija rekomendavo mokytojui atsisakyti pedagoginio darbo valstybinėse mokyklose. Reikšminiai žodžiai: Tautinė edukacinė komisija, vidurinių mokyklų mokytojai, kunigas Martynas Antipas, Feliksas Antipas, Voluinės ir Ukrainos departamentų mokyklos. [Iš leidinio]