Šeimos Lietuvos partizaniniame kare: Dešinio tėvūnijos (1949-1953 m.) atvejis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje pristatomos penkios aktyviausiai Tauro apygardoje Dešinio tėvūnijoje veikusios partizanų šeimos - Popieros, Marčiulaičiai, Kurtiniai, Banislauskai ir Gumauskai. Tyrimas koncentruojasi į jų veiklą pogrindyje, namie likusių artimųjų santykį su kovojusiais ginklu, likimus, kartu bandant apčiuopti ir šeimų reikšmę atskiruose smulkesniuose daliniuose. Šaltiniai atskleidė tris pagrindines šeimos reakcijas vienam iš jos narių nusprendus tapti partizanu - vyrauja ne tik istoriografijoje įsitvirtinęs vaikų išlydėjimo iš namų su palaiminimu vaizdinys, bet ir aptinkama dar bent keletas ne tokių darnių namiškių reakcijų. Tačiau svarbu, kad ir kokia reakcija lydėjo būsimą kovotoją, atsisveikinimas su namiškiais nekeisdavo pirminio asmens apsisprendimo, savo ruožtu namiškiai dažnai bet kokiu atveju natūraliai įsitraukdavo į pogrindžio veiklą. Tokiame nedideliame dalinyje kaip Dešinio tėvūnija, iš penkių šeimų 66.7 proc. asmenų tapo aktyviais pogrindžio dalyviais - ginkluotais kovotojais, vienais svarbiausiųjų rėmėjų ir ryšininkų. Šios penkios šeimos partizaniniame kare iš viso neteko 16 vaikų, o ir likusieji šeimos nariai buvo ištremti ar priversti slėptis nuo tremties. Reikšminiai žodžiai: Laisvės kovos, partizanų šeimos, Dešinio tėvūnija, artimųjų likimai. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this study is to analyse the relationship of the participants of the armed underground resistance with their families after they decided to become partisans and after they actually became partisans, to include discussion of how such a decision changed the fate of their loved ones. The existing sources hint at three possible reactions of any family to the decision of one of its members to join the armed anti-Soviet resistance: such a person might be blessed with a prayer (and a cross) with kneeling; but there were also chaotic reactions. But, in any case, having to saying goodbye to loved ones did not change the decision of those who went ahead with it. Family members, regardless of whether they expressed approval of or opposition to such a decision, often naturally became involved in underground activities. The case of Dešinys Group (tėvūnija) reveals the importance of families in the Lithuanian fight for freedom and the extent to which relatives were involved - with a unit as small as the Dešinys Group, according to this investigation, 66.7% of the individuals of these five families became fighters or their informants. In the Lithuanian fights for freedom, these five families in it lost 16 children, and not a single relative was left untouched by the Soviets - all of them were exiled or forced to hide. Keywords: Lithuanian fights for freedom, partisans, Dešinys tėvūnija / Group, deportation. [From the publication]