Moterys ginkluotoje rezistencijoje Lietuvos šiaurės rytuose: Karaliaus Mindaugo partizanų srities atvejis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje siekta išgryninti pirminio statistinio tyrimo „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m." duomenis, ištiriant Šiaurės Lietuvos rytų partizanų srities moterų partizanių biografijas pagal tikslingai pasirinktus biografinius parametrus, ir pateikti objektyvų moters partizanės paveikslą. Darbe išanalizuoti moterų įsitraukimo į partizaninį judėjimą motyvai, ištirtas socialinis kovotojų biografijų pjūvis, išnagrinėta šeiminė rezistenčių padėtis bei partizanių likimai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiau kaip pusė kovotojų kelią pasirinko paveiktos artimos aplinkos, t. y. jų artimieji aktyviai dalyvavo ginkluotoje rezistencijoje. Ši įžvalga patvirtina istoriografijoje atskleistą moterų motyvacijos ir jų artimųjų veiklos santykį. Dėl politinių motyvų į ginkluotą rezistenciją įsitraukė dešimtadalis ištirtų partizanių. Tokia tendencija koreliuoja su įžvalga, kad politinis angažuotumas tarp moterų buvo mažas. Socialinio pjūvio nagrinėjimas atskleidė, kad dauguma partizanių buvo kilusios iš ūkininkų, t. y. priklausė pagrindinei socialinei Lietuvos Respublikos gyventojų grupei. Empiriniai duomenys patvirtino nuomonę, kad partizaninis pasipriešinimas iš esmės buvo kaimiškosios visuomenės dalies kova su sovietiniu režimu.Partizanių šeiminės padėties analizė atskleidė, jog daugiau nei 60 proc. kovotojų buvo netekėjusios merginos, 30 proc. buvo sukūlusios šeimą, o 18 proc. turėjo vaikų. Kovotojų likimų tyrimas byloja, kad jos arba žūdavo (nusižudydavo), arba būdavo suimtos ir nuteistos. Partizanių legalizacijos buvo tik keletas pavienių atvejų. Šiuo atveju įžvelgiamas aiškus skirtumas tarp moterų ir vyrų likimų. Vyrai legalizuodavosi tiek pavieniui, tiek ir grupėmis. Sovietų represinė sistema partizanus ir partizanes vertino vienodai: jie buvo vadinami banditais ir baudžiami pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58 str. Analizuota medžiaga suformavo tokią tipinę Karaliaus Mindaugo partizanų srities partizanės kolektyvinę biografiją: dvidešimtmetė lietuvė, ūkininkė, baigusi pradžios mokyklą, nesusituokusi, neturinti vaikų, šeimos nariai ginkluotos rezistencijos dalyviai, rezistencinę veiklą pradėjo veikiama išorinių (šeimos narių įsitraukimo), o ne vidinių veiksnių (asmeninis anti- sovietinis nusiteikimas), iš pradžių buvo rėmėja ar ryšininkė, vėliau įstojo į partizanų gretas, vykdė tiek ūkines, tiek kovines funkcijas, buvo areštuota arba žuvusi. Reikšminiai žodžiai: partizanė, rezistencija, partizaninis karas, kolektyvinė biografija. [Iš leidinio]

ENThe purpose of the article is to refine the data of the initial statistical study, “Women in the Lithuanian Partisan War, 1944-1953”, by examining the biographies of the female partisans in the Northeastern Lithuania partisan region according to targeted biographical parameters, and to present an objective picture of the female partisan. The paper analyses the reasons for women getting involved in the partisan movement, examines the social cross-section of the female fighters, and investigates the marital status and fates of the female partisans. After conducting the research, it was found that more than half of the female fighters chose this path because they had been influenced by their immediate environment, i.e. their relatives were actively involved in the armed resistance. This insight confirms the relationship between women's motivation and the activities of their relatives imparted in historiography. One tenth of the female partisans examined became involved in the armed resistance for political reasons. This trend correlates with the insight that political engagement was low among women. Examination of the social cross-section revealed that most of the female partisans came from farming families, i.e. belonged to the main social group of the Republic of Lithuania population.Empirical data confirmed the opinion that the partisan resistance was essentially a struggle of the rural part of society against the Soviet regime. An analysis of the marital status of the female partisans revealed that more than 60 per cent of the female fighters were single, while 30 per cent were married and 18 per cent had children. The study of the fates of the female fighters imparts that these women either died/committed suicide or were arrested and convicted. There were only a few isolated cases of female partisans becoming legal. In this case, a clear difference is evident between the fates of women and men. Men became legal both individually and in groups. The Soviet repressive system treated male and female partisans equally - they were called "bandits" and punished according to Article 58 of the Criminal Code of the RSFSR. Keywords: female partisan, resistance, partisan warfare, collective biography. [From the publication]