Moterys laisvės kovose: tyrimų būklė ir metodologinės įžvalgos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje aptariama tema - moterys Lietuvos partizanų kare. Autorės apžvelgia šios srities tyrimus, jų raidą Vakarų istoriografijoje, akcentuodamos tiek teorinių, tiek metodologinių prieigų kismą, vėliau aptaria konkrečiai Lietuvos partizanų karo atvejį. Pirmiausia plačioje laiko perspektyvoje - nuo partizanų kovų laikotarpio iki antrosios Lietuvos nepriklausomybės laikų - apžvelgiamas moterų partizanų kario dalyvių (dalyvavimą suprantant plačiai, nuo kombatančių iki įvairių rezistencijos pagalbininkų) vaizdinys. Atskirai analizuojama lietuviška istoriografija, nuo išeivijos istorikų iki naujausių darbų. Nustatoma, jog Lietuvos atveju kartojosi visiems moterų rezistencijoje tyrimams būdinga situacija, kuomet ankstyvajame laikotarpyje (partizanų kovoms tebevykstant ir klostantis pirmiesiems kolektyviniams vaizdiniams) vyravo nekritiški, nedaug reflektuoti, idealizuoti ir propagandizuoti vaizdiniai. Sovietų režimo sąlygomis lietuviška istoriografija neišgyveno Vakarų šalims būdingos istoriografinės raidos, todėl atgavus nepriklausomybę tie patys vaizdiniai, dabar jau paremti keliais ankstyviausiais naratyviniais šaltiniais (Juozo Lukšos memuarais, Liongino Baliukevičiaus dienoraščiu), persikėlė į istoriografiją, o populiariojoje istorinėje sąmonėje jie iki šiol plačiai paplitę.Sovietinio laikotarpio Lietuvos partizanų karui skirta propaganda nepasiūlė jokių specifinių moterų-partizanų karo dalyvių vaizdinių. Pastarąjį dešimtmetį įžvelgiamos daugiacentriškos pastangos naujai (teorijos ir metodologijos prasme) prieiti prie moterų Lietuvos ginkluotoje rezistencijoje tyrimų, suvokiant juos kaip savarankišką temą, vertintinos kaip gilesnių tyrinėjimų pradžia. Pabaigoje autorės formuluoja galimas tolesnių tyrimų gaires: išnagrinėti kiekybinius ir kokybinius iki šiol sukauptus duomenis, pateikti išsamią moterų laisvės kovose statistinę analizę; tirti moterų socialinės istorijos kontekste, tampriai siejant moterų dalyvavimo partizanų kare tyrimus su socialine visuomenės raida; tiriant patį partizanų karą, kartu tirti ir karo atminties istoriją; plačiai naudoti interviu metodą, kadangi Vakarų tyrimų pavyzdžiai atskleidė, jog įprasti rašytiniai šaltiniai mažai fiksuoja specifiškai moterų patirtis. Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, partizanų karas, pokaris, laisvės kovos, moterys, moterų istorija, lyčių tyrimai, vaizdiniai. [Iš leidinio]

ENThe topic of the article is women in the Lithuanian guerrilla war. The authors review the development of the topic in Western historiography and the changing theoretical and methodological approaches, and then discuss the case of the Lithuanian guerilla war. Firstly, the image of female partisan war participants (participation in a broad sense, from combatants to assisting the resistance in different ways) is reviewed in a broad time perspective, from the period of partisan struggle to the Second Republic of Lithuania. Secondly, Lithuanian historiography is analyzed. The research reveals that, just like in the Western historiography, in the early period, while the partisan struggle was still ongoing, the first collective images appeared as uncritical, little reflected, idealized, and propagandized. Under the conditions of the Soviet regime, Lithuanian historiography did not develop, so after independence was restored, the same images - now supported by several of the earliest narrative sources (Juozas Lukšas memoirs, Lionginas Baliukevičius’s diary) - crossed over into historiography, and are still widespread in the popular historical consciousness to this day. Propaganda about the Lithuanian guerilla war of the Soviet period did not offer any specific images of the female participants. In the last decade new multicentric efforts to approach the research of women in the Lithuanian armed resistance (in terms of theory and methodology), as well as in social history in general, are observed.Finally, the authors formulate possible guidelines for further research: to analyze the quantitative and qualitative data collected so far, to present a detailed statistical analysis of women in the partisan war; to study women within the context of social history, combining research on women’s participation in guerrilla warfare with the social development of the society; to study the history of war memory simultaneously with the research of guerilla war; to use the interview method more extensively, since examples in Western research have revealed that conventional written sources do not capture the specific experiences ofwomen. Keywords: Second World War, guerrilla warfare, postwar, freedom fights, women, women's history, gender studies, images. [From the publication]