Mažosios Lietuvos lietuvių tautinis identitetas ir kultūrinė raiška 1871-1914 m. : disertacija

LTDisertacijos objektas – Mažosios Lietuvos lietuvių identitetas ir jo raiška per kultūrinių draugijų veiklą, kuri atspindėjo mažlietuvių sugebėjimą organizuotis, kultūrinio sąjūdžio veikiamą mažlietuvių visuomenės idėjinę modernizaciją, jų mentaliteto kokybinius pokyčius. Nagrinėjamas laikotarpis nuo Vokietijos imperijos susikūrimo iki I pasaulinio karo pradžios. Vokietijos imperijos sisteminga germanizavimo politika koregavo mažlietuvių laikyseną vokiškumo atžvilgiu – jis buvo Vokietijos pilietis, bet ne vokietis. Vokietijos imperijos tautinė politika skyrėsi nuo Prūsijos karalystės proteguotos asimiliacinės suprūsinimo politikos. Po 1871 m. aktualizavosi mažlietuvių identiteto suvokimas. Pagrindiniai mažlietuvio identiteto kriterijai: lojalumas ir ištikimybė savai, vokiškai, valstybei; protestantizmo tradicijos suformuotas stiprus religingumas; lietuvių kalba. Gimtosios kalbos vartojimo suvaržymai inspiravo mažlietuvių kultūrinį sąjūdį, kuriame nuo XIX a. 8-o dešimtmečio pabaigos išsiskiria pradėtos siųsti valdžios institucijoms peticijos, 1885 m. susikūrusi pirmoji kultūrinė draugija “Birutė”. Iki Pirmojo pasaulinio karo veikė apie 30 mažlietuvių kultūrinių draugijų. Disertacijoje nagrinėjama ir Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybės arba integracijos problema XIX–XX a. sandūroje. Nepaisant kalbos ir kilmės giminiškumo, kultūrinį suartėjimą stabdė istorijos vyksmo suponuotos skirtingos politinės-valstybinės tradicijos, skirtingas kraštų ekonominis lygmuo, skirtinga religinė-kultūrinė aplinka. Politinio integralumo tema iki Pirmojo pasaulinio karo iš viso nediskutuota. [Iš leidinio]

ENThe subject of the dissertation is the Lithuanian identity of Lithuania Minor and its expression through the activities of cultural associations, which reflected organisational capabilities of Lithuanians of Lithuania Minor, cultural reform movement-influenced ideological modernisation of Lithuania Minor, and qualitative changes in their mentality. The dissertation analyses the period from the establishment of the German Empire to the start of World War I. The German Empire’s systematic Germanisation policy changed the attitude of Lithuania Minor towards German identity: a German citizen but not a German. The German Empire’s national policy differed from the assimilation policy pursued by the Prussian Kingdom. The conception of the identity of Lithuanians of Lithuania Minor became topical after 1871. The main criteria for the identity of Lithuanians of Lithuania Minor included loyalty and allegiance to their German state; devoutness based on Protestantism traditions, and the Lithuanian language. Restrictions imposed on their mother tongue inspired a cultural reform movement of Lithuanians of Lithuania Minor, which was distinctive for petitions sent to government institutions at the end of the 1870s and the first cultural association, Birute, established in 1885. Some 30 cultural associations of Lithuania Minor operated up until World War I. The dissertation also analyses unity or integration of Lithuania Minor and Lithuania Major at the juncture of 19TH–XX centuries. Despite similarities between their languages and origin, their cultural relationship was aggravated by different political and national traditions, economic levels, religious and cultural environments.