Kuo pradėti lietuvių literatūros istoriją?
LTIlgą laiką, iki pat XX a. devinto dešimtmečio, lietuvių literatūros istorija buvo pradedama Lietuvos metraščiais (kronikomis), atsiradusiais XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje. Tai buvo tradicija, perimta iš lietuvių literatūros vadovėlių, rašomų nuo XX a. pradžios. Tačiau pamažu brendo mintis, kad lietuvių literatūros objektu reikia laikyti ir ankstesnius Lietuvos raštus, nes literatūra plačiąja prasme - ne tik grožinė kūryba ar jai artima ankstyvoji istoriografija, bet ir įvairaus pobūdžio raštija. Raštija yra tarsi pirmoji literatūros raidos fazė. Jos vaidmuo ypač svarbus senovės laikais. Lietuvių literatūros istorijai iškilo uždavinys pažvelgti į autogeninio rašymo Lietuvoje pirmuosius žingsnius ir svarbiausius momentus paanalizuoti. Palengvino šį uždavinį nauja senosios lietuvių literatūros periodizacija. Lietuvių kultūros istorikų, menotyrininkų, užsienio (lenkų, vokiečių) literatūros istorikų, o netrukus ir naujos kartos lietuvių literatūros istorikų darbai piršo mintį, kad reikia atsisakyti literatūros periodizavimo pagal visuomenines-ekonomines formacijas (pvz., įvairios feodalizmo pakopos) ar pagal šimtmečius ir jų dalis (pvz., XIV a. pabaigos - XVI a. vidurio literatūra), o remtis literatūros specifikai artimais kriterijais - Europos kultūros ir stilių epochomis.Tokiu būdu senąją lietuvių literatūrą, kurios pabaigos ribos sąlygiškai yra - Lietuvoje 1795 m. (trečiasis Respublikos padalijimas), Mažojoje Lietuvoje maždaug 1800 m. (Kristijono Gotlybo Milkaus pagrindinių darbų paskelbimas), sutarta skirstyti pagal europinį modelį į keturias dalis: Viduriniai amžiai (iki XV a. imtinai), Renesansas (XVI a.), Barokas (XVII a. - XVIII a. I pusė) ir ankstyvasis Švietimas, arba ankstyvoji Apšvieta (XVIII a. II pusė). Pagal tokią periodizaciją autorių kolektyvas, suburtas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, pradėjo rašyti naujos lietuvių literatūros istorijos tritomio pirmąjį tomą. (Savotiška tokios periodizacijos repeticija galima laikyti pirmaisiais Atgimimo metais parašytą „Lietuvių literatūros" vadovėlį vidurinių mokyklų X klasei). Šiuo straipsniu keliamai problemai svarbiausia yra tai, kad atsirado lietuvių (Lietuvos) medievistinės raštijos sąvoka („Viduriniai amžiai"). [Iš teksto, p. 9-10]
