Lietuvos sentikiai: bendruomenės, tarmių paplitimas ir ryškiausios savybės

LTPirmieji sentikiai dabartinėje Lietuvos teritorijoje apsigyveno XVII a. ketvirtajame ketvirtyje. Nuo to laiko rusų sentikių religinė ir kalbinė tradicija tapo neatsiejama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Per tą laikotarpį sentikių bendrija išgyveno įvairius pakilimo ir nuosmukio, persekiojimo ir religinės laisvės periodus, kartu su kitomis Lietuvos tautomis atlaikė XX a. išbandymus. Dabartinėje Lietuvoje sentikybė yra tradicinė religija, Lietuvos sentikių pomorų bažnyčia – viena iš devynių valstybės pripažintų tradicinių religinių bendrijų. Sentikiai yra Lietuvos etnokonfesinė mažuma, sudaranti 62 parapijų tinklą (antra po katalikų pagal šį kriterijų) ir vienijanti daugiau kaip 18 tūkstančių tikinčiųjų. Ši mokslo studija – tai bandymas įvairiais aspektais pristatyti lituanistų (ir baltistų) bendruomenei Lietuvos rusų sentikių tarmes: aptarti jų atsiradimo istoriją, parodyti tarmių (ir gyvenviečių) paplitimą Lietuvoje, aprašyti sentikių ir jų kaimynų kalbinių kontaktų specifiką (sociolingvistinis aspektas) bei pagrindinius sentikių tarmių fonetikos ir iš dalies morfologijos bei sintaksės bruožus (lingvistinis, dialektologinis aspektas), aptarti šių tarmių genezės ir Lietuvos sentikių galimos protėvynės klausimus. Kitaip tariant, stengiamasi bendrais bruožais įvairiais pjūviais nubrėžti ir nupiešti jų vidinį ir išorinį kalbinį (tarminį) kraštovaizdį.Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Pirmajame skyriuje pateikiama bendrų žinių apie Lietuvos rusų diasporą. Kiek daugiau dėmesio skiriama Lietuvos sentikių istorijai, bet daugiausia – Lietuvos sentikių ir jų tarmių paplitimui. Antrajame skyriuje aptariami Lietuvos sentikių tarmių funkcionavimo klausimai, aprašomi sentikių tarmių salų tipai ir kalbų (tarmių) kontaktų raida, sentikių bendruomenių monolingvizmas ir jo prielaidos, bilingvizmo atsiradimo priežastys bei jo vėlyvas (XX a. antroji pusė) paplitimas. Trečiasis skyrius skirtas Lietuvos sentikių tarmių lingvistinei charakteristikai. Jame detaliai aprašomi pagrindiniai fonetiniai bruožai, antrajame poskyryje išvardijami svarbiausi morfologijos ir sintaksės elementai. Lietuvos sentikių tarmių kilmės ir vadinamosios Lietuvos sentikių protėvynės paieškų problemos sprendžiamos paskutiniame poskyryje. Išvadose pateikiami svarbiausi darbo apibendrinimai. [Leidėjo anotacija]

ENThe latest historical studies suggest that the first Old Believers likely settled in the present territory of Lithuania in 1679. The first Old Believer community was established in the village of Puščia (now Rokiškis district) on the peninsula of Lake Sartai around 1710. In other words, in the late 17th and early 18th century, a significant group of the followers of the old Russian Orthodox faith (prior to the reforms of Patriarch Nikon of Moscow), who were willing and able to organise their religious life, gathered in northeastern Lithuania. Since that time, the religious and linguistic tradition of the Russian Old Believers has become an integral part of Lithuania’s cultural landscape. In its over 344 years of existence in the present-day territory of Lithuania, the Old Believer community has endured various periods of prosperity and decline, persecution and religious freedom and faced the challenges of the 20th century along with other Lithuanian nations. In spite of all, at times merciless, twists of history, the Old Believers of Lithuania have preserved their religious tradition, distinctive spiritual and material culture: unique liturgical singing, icon painting, rich folklore, their language and identity. In present-day Lithuania, the Old Believers represent a traditional religion, and the Pomorian Old Orthodox Church of Lithuania is one of the nine traditional religious communities recognised in the country. The Old Believers are an ethnic-confessional minority in Lithuania, comprising a network of 62 parishes (it comes second after Catholics by this criterion) and uniting over 18,000 believers.The major aim of this study is to present the dialects of the Old Believers in Lithuania from different perspectives: their origin (historical perspective), distribution (geographical perspective), functioning (sociolinguistic perspective), main features (linguistic and dialectological perspective). It also seeks to discuss the questions of the genesis of these dialects and the likely linguistic homeland of the Lithuanian Old Believers. In the second half of the 20th century, the Lithuanian Old Believers, as a rural population and an ethnic-confessional minority, were relatively homogeneous from a linguistic perspective. The traditional dialects of the Old Believers from different zones are quite homogeneous and closely related to one another. The linguistic features discussed in this study were found in all the studied dialects. In essence, they can be considered variants of the same dialect. However, these dialects cannot be considered an identical and monolithic formation even within the boundaries of individual zones. Differences between the dialects of individual zones, villages or even families and specific idiolects are often associated with the varied frequency of occurrence of certain linguistic phenomena. The reasons for such variation can be diverse, ranging from the nature of the dialect as a relatively flexible system to the linguistic biography of each specific dialect user. It is likely that these features of the dialects spoken by the Old Believers indirectly reflect the history of their formation and are related to the development of Old Believer settlements in these zones.Comprehensive research on the Old Believers from the late 20th to the 21st century has provided insights into the entirety of the dialects of the Old Believers in Lithuania and enabled the comparison of linguistic data documented by the same researchers in different localities. Highquality audio recordings have allowed researchers to observe certain features (e.g., simplification of the affricates c and č before t/t’, d/d’ and n/n’, syntactic peculiarities, etc.) that were not previously documented. These studies have also shown that the traditional villages of the Old Believers became depopulated, as their residents massively moved to cities in the 1950s and 1960s. The fact that it was possible to find the informants who had preserved their dialect during the expeditions and to create an audio archive of the Lithuanian Old Believers’ dialects can be considered a crucial achievement. We can now say that unique material was collected during the expeditions, which can be further analysed and compared with the dialects of the Old Believers from other regions and Russian continental dialects. Drawing on the discussed historical and demographic data and the collected material, the zones of Rokiškis, Zarasai, Jonava, Ignalina–Vidžiai (Bel. Відзы) and Švenčionys–Lentupis (Bel. Лынтупы), as well as the areas of Vilnius, Radviliškis and Kelmė inhabited by the Old Believers were identified in Lithuania as well as the region of Latgale in neighbouring Latvia and Belarus. Parish is a natural structural unit of these zones and areas. Each zone has its own structure and main features [...]. [From the publication]

• Daugiatautė Lietuva : Lietuvos etninių mažumų istorija / Grigorijus Potašenko. Kaunas : Šviesa, 2008. 158 p.
• Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Vilnius : Eugrimas, 2003. 285 p.
• Lietuvos tautinės mažumos / Grigorijus Potašenko. Kaunas : Šviesa, 2007. 119 p.
• Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m : istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. Vilnius : Eugrimas, 2009. 359 p.
• Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje / Regina Laukaitytė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 315 p.
• Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė ; [redkolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas : žemėlapiai ir jų komentarai / [sudarytojos. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.
• Староверы Литвы : история, культура, искусство / составители Григорий Поташенко, Надежда Морозова ; редколлегия. Вильнюс : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 151 p.