LTStraipsnyje nagrinėjami svarbiausi pietinių žiemgalių kalbos, istorijos dalykai, pietinės jų ploto ribos, žiemgalių kalbos substratas, maždaug sutampantis su lietuvių kalbos šiaurės panevėžiškių tarmės ribomis. Istorijai svarbus beveik 100 metų trukęs žiemgalių pasipriešinimas Kalavijuočių ordinui, padėjęs išlikti lietuvių, latvių kalboms ir tautoms, susikurti Lietuvos valstybei. Straipsnio tikslas: išaiškinti svarbiausius pietų Žiemgalos kalbos, istorijos dalykus, naujus žiemgalių kalbos substrato požymius dabartinėje lietuvių kalbos šiaurės panevėžiškių tarmėje. Tyrimo objektas: Lietuvos Žiemgalos istorija ir senieji žiemgalių kalbos reliktai. Tyrimo metodai: aprašomasis ir lyginamasis. Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos Žiemgala, šiaurės panevėžiškių tarmė, žiemgalių kalbos substratas lietuvių kalboje. [Iš leidinio]
ENThe Lithuanian, Latvian and Semigallian languages about the 5th century separated from the Eastern Baltic parent language. Then the Semigallians already lived in the lowlands of the Mūša-Lielupė rivers. New inhabitants moved to Semigallia in the 8th-11th centuries. In 1210-1290, the Semigallians for the longest time of all assimilated Baltic tribes stubbornly opposed the Swordbearers. This created better conditions for Lithuanians to create their own state and defend their language and nation from enemies. In the dialect of Northern Panevėžys, the most common substratum of Semigallians is the general retraction of the accent from the ending of the words. As a result, this dialect differs most from the Lithuanian language of all Aukštaitian dialects. Other minor Semigallisms of phonetics, formation and vocabulary remained in this dialect. The dialect began to differ more from the current Lithuanian language in the 17th-19th centuries. Samogitians, now living in the Curonian and Semigallian areas, had their small district and diocese, but it was not a separate ethnic Baltic unit. The dialect of Northern Panevėžys differs from the Lithuanian language more than the Samogitian in the general retraction and stronger reduction of the word end, but does not claim to be a separate language. There is no scientific basis for separating the Samogitian dialect from the Lithuanian language and calling it a separate Samogitian language. It is reasonable to preserve the cultural heritage of dialects. [From the publication]