Stiliaus ir žanro problemos M. Alšausko ir K. Lukausko pamoksluose

LTKodėl lietuvių raštijos stiliaus problemai interpretuoti darbo autorius renkasi pamokslą? Pirmiausia dėl to, kad pamokslas yra vienas iš negausių XVIII a. lietuvių literatūros žanrų, kuriame ryškiausiai atsispindi kūrėjo asmenybė, epochos pasaulėvaizdis, vyraujančios epochos idėjinės tendencijos. Antra, nors pamokslas yra taikomojo pobūdžio kūrinys, jis teikė rašančiajam daugiau kūrybinės laisvės nei kiti tuometiniai žanrai: katekizmas, malda, giesmė etc. Pamokslas labiau nei jie atliepė savo meto aktualijas, todėl jame akivaizdžiau regėti visos kultūros problematika. Gretinant M. Alšausko ""Bromą atwertą ing wiecznasti" ir K. Lukausko "Pamokslą isz Prisakimu Diewa", mėginama pasekti, kaip keičiasi kūrėjo pasaulėjauta, jo keliama padėties visuomenėje ir pasaulyje, mirties ir gyvenimo problematika, kaip tie pokyčiai lemia kūrinio raišką. Imama tyrinėti būtent šių XVIII šimtmečio žmonių kūryba dėl to, kad, pirma, nemaža jos apimtis. Antra, šios asmenybės kuria kultūrinių epochų sandūroje. Todėl verta žvilgterėti į jų individualius stilius ir bandyti paregėti, ar juose atsispindi kokie pamatinių stilių bruožai. Toks žvilgsnis į lietuvių raštiją tėra tik žvilgsnio į Lietuvos kultūros visumą pradžia. Interpretuojant M. Alšausko ir K. Lukausko kūrybą, įžvelgiant kai kuriuos semantikos ir raiškos savumus, mėginama atsakyti į klausimą, ar XVIII a. antroje pusėje buvęs lūžis tarp dviejų kultūrinių epochų, ar gali dviejų asmenybių kūryba, jų individualių stilių skirtumai ir panašumai paliudyti, kad vienoje iš lietuvių literatūros sferų (pamokslo žanre) keitėsi stiliai, o jų pokytis rodė kultūros epochų lūžį. [Iš teksto, p. 109]