J. J. Rousseau politinė organika - naujos politinio mąstymo epochos pranašė

LTŠiame straipsnyje aptariami įvairūs Rousseau filosofijos aspektai. Pradedama nuo dviprasmiško Rousseau santykio su religija, vėliau pereinama prie bendro šiuolaikinės aplinkos intelektualinio klimato apibūdinimo. Išskiriamas karteziečių palikimas ir kylantis niutonizmas kaip pagrindiniai konkuruojantys to laikotarpio poliai. Kartu pateikiamas Rousseau ir Voltaire’o varžymosi aspektas. Pastarasis pristatomas kaip proto-pozityvistas, o Rousseau vis dar išlaikė tam tikrus metafizinio mąstymo dėmenis. Savo politiniame mąstyme jis bandė taikyti organinį požiūrį, kuris prieštaravo vis dar vyraujančiai mechaninei pasaulėžiūrai. Pereinant prie politinių idėjų istorijos konteksto, atkreipiamas dėmesys į kalvinistinę Rousseau gimtinės aplinką, o ankstesnė politinio absoliutizmo ir konciliaristų diskusija Konstanco susirinkime pristatoma kaip absoliutizmo ir konstitucionalizmo krypčių politikos teorijoje pirmtakė, parodant, kad Rousseau pasirinko konstitucionalizmo pusę. Pateikta nuoroda į Lietuvos istorinę situaciją, 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, trumpai aptariant mūsų pasirinkimą, kaip traktuoti jos palikimą. Po to pereita prie galimai transcendentalinių Rousseau kritinio politinio mąstymo elementų. Dramatiška ir kartu kūrybiška įtampa tarp individo ir visuomenės būdinga pagrindinei Rousseau sąvokai – visuotinei valiai – pateikiama kaip aktuali ir produktyvi. Straipsnis baigiamas bandymu parodyti, kad minėtiems Rousseau analizės aspektams dar trūksta kito – mokslinio – Rousseau mąstymo fono įvertinimo. Šis aspektas numatomas tolesniems Rousseau mąstymo tyrinėjimams, kartu kviečiant įvertinti galimą tankaus marginalinių religinių pakraipų, visų pirma, socinikų, tinklo poveikį, nes jis jungė ne tik Ženevą (Vernetas, Burlamaqui, Barbeyracas) ir Londoną (Locke’as, Newtonas), bet ir mūsų Abiejų Tautų Respubliką, iš kurios jos kilo ir pasklido po visą Europą.Esminiai žodžiai: Rousseau, Voltaire’as, konciliaristai, transcendentalinis, organika, instrumentalizmas, eksperimentas, Kantas, Gegužės 3 dienos konstitucija, Newtonas, socionikai. [Iš leidinio]

ENThis article considers a broad range of various aspects of Rousseau‘s philosophy. It starts with an ambiguous Rousseau’s relation with religion, then moves to general description of the intellectual climate of the contemporary environment. The heritage of Cartesians and emerging Newtonianism are distinguished as major competing poles of the period. This is paralleled with an aspect of the rivalry of Rousseau and Voltaire. The latter is presented as proto-positivist, while Rousseau allegedly still contained some aspects of metaphysical thinking. His political thinking attempted to apply organic approach, which contrasted the still predominant mechanical worldview. Turning to the context of the history of political ideas, the Calvinist milieu of Rousseau’s homeland is highlighted, and the earlier debate between political absolutism and the conciliarists at the Council of Constance is presented as a precursor of the absolutist and constitutionalist trends in political theory, showing that Rousseau took the side of the constitutionalists. A reference to Lithuanian historical situation, the Constitution of May 3, 1791 was given, with a brief consideration of our choice how to treat it legacy. The move then was made to a possibly transcendental elements of Rousseau’s critical political thinking. The dramatic and yet creative tension between an individual and the society inherent in the major concept of Rousseau – The General Will – is presented as still actual and productive.The article ends with an attempt to show that abovementioned aspects of Rousseau’s analysis are still missing the evaluation of another – scientific – background of Rousseau’s thinking. This facet was suggested for the further research in Rousseau’s thinking, alongside an invitation to appreciate the possible impact on it of the dense network of marginal religious currents, especially those of Socinians, since they connected not only Geneve (Vernet, Burlamaqui, Barbeyrac) and London (Locke, Newton), but also our Polish-Lithuanian Commonwealth, wherefrom they sprang off and spread around the Europe. Keywords: Rousseau, Voltaire, conciliarists, transcendental, organic, instrumentalism, experiment, Kant, Constitution of May 3, Newton, Socinians. [From the publication]