Perkūno žirgas ir Pegasas: lyginamasis (komparatyvinis) tyrimas

LTStraipsnis savaip tęsia eilę autoriaus darbų, įvairiais atžvilgiais nagrinėjančių priešpriešą bei santykį mitiniame pasaulėvaizdyje tarp sąstingio, sustabarėjimo, užkietėjimo ir, kita vertus, ištirpimo, pasiliejimo, laisvos tėkmės. Šios plačios temos atskiras atvejis – mitiniai vaizdiniai apie nuverstą, perskeltą, sudaužytą uolą ir iš (po) jos pasiliejusią versmę. Kai šį žygdarbį atlieka dievybė, tai paprastai – Perkūnas (arba jo atitikmuo kitoje tradicijoje). Tiek lietuvių, tiek daugelyje senųjų mitologijų Perkūnas paprastai rieda žirgų traukiamais ratais, joja žirgu ar net pats yra žirgo pavidalo, kuris, be kita ko, kartais išspiria iš uolos versmę. Esama pagrindo prie tokio pobūdžio vaizdinių priskirti ir antikinę Pegaso mitologiją (su Pegasu susijusių mitų būrį). Įdomu, jog kai kuriais atžvilgiais Pegaso mitologija itin glaudžiai sutinka su lietuviškąja. Šiuo straipsniu tad ir siekiama tokius atvejus (ar bent ryškesnius iš jų) pristatyti. Straipsnis tad iš dviejų dalių: pirmoje aptariamas Perkūno žirgas lietuvių mitologijoje, antroje – Pegaso mitologijos sąsajos (skirtingo patikimumo) su atitinkamais baltų duomenimis, kartu eilinį kartą primenant lyginamųjų (komparatyvinių) tyrimų naudą ir net būtinybę abiems pusėms: tiek lietuvių (baltų, iš dalies baltų-slavų) mitologijos tyrimams, tiek toms pasaulio tradicijų tyrimo sritims, kurios paprastai ne tik ignoruoja baltiškąją medžiagą, bet neretai net nežino tokią esant. Nelietuviška asmenvardžių rašyba atskiru sąrašu pateikta gale. Esminiai žodžiai: Perkūno žirgas, Pegasas, versmė iš uolos, lietuvių (baltų) ir senovės graikų mitologija, lyginamieji tyrimai (komparatyvistika). [Iš leidinio]

ENA series of articles has already been published by the author on the opposition between coagulation and solution in mythology, a particular aspect of which consists of the stagnation and flow (standing, stagnant, “dead” water and flowing, streaming, “living” water, for instance). To this wide subject also pertains mythical images of the overthrown, demolished, or split appart rock (the stone itself being an image of final coagulation, stagnation, stiffness) and the spring, fount, stream launched out from (below of) it. In Baltic mythology, this feat is sometimes done by the thunder-god Perkūnas, particularly by Perkūnas riding the horse. It is quite reasonable to include among such images also the mythology of antique Pegasus which in some aspects come very close to corresponding Baltic data. Tis article is intended exactly to demonstrate this kind of evidence. The article, thus, consists of two parts: in the first one, the Baltic (and Balto-Slavic) Perkūnas’ horse is discussed; in the second, surfaced correlations (of different plausibility) between the Pegasus’ mythology and the corresponding Baltic data are presented. At the same time, by the way, the benefit and even imperative necessity of the comparative studies is indicated, and for the both parts – not for the Baltic mythology only but also for those areas of Indo-European culture investigation which not only too often ignore Baltic material but perhaps are even not aware of its existence. Keywords: Perkūnas’ horse, Pegasus, fount from (below of) the rock, Baltic and ancient Greek mythology, comparative studies. [From the publication]