Liudviko XIII epocha prancūzų romantinės prozos kūriniuose (istorinių romanų semantika) : disertacija

LTDisertacijos tikslas – parodyti, kaip istoriniame romane perteikiamos Liudviko XIII epochos tradicijos, papročiai, istorinių asmenybių mentalitetas. Šis uždavinys kartu su istorinio romano ir literatūros teorijos problemomis sudaro pagrindinį disertacijos analizės objektą. Romantinės pakraipos autoriai į tuos pačius dalykus ( įvykius, papročius, buitį, istorines asmenybes) žvelgė iš individualių pozicijų ir juos vaizdavo skirtingais būdais, kuriuos palyginus gaima susidaryto bendresnį XVII a. vaizdą, išryškėja tam tikra pažintinė istorinio romano reikšmė. Tai leidžia daryti išvadas apie prancūzų istorinio romano bruožus. Analizei pasirinkti trys geriausiai žinomi prancūzų romanai: A. de Vigny „Sen Maras“ („Cinq-Mars“, 1826), A. Diuma „Trys muškietininkai“ („Les Trois Mousquetaires“, 1844) ir Th. Gautier „Kapitonas Prakasas“ („Le Capitaine Fracasse“, 1836-1863). Vigny daugiau dėmesio nei kiti skyrė istorinio romano teoriniam ir moraliniam aspektui, Diuma – mažai žinomiems istoriniams faktams, retiems memuarams, istorinėms asmenybėms ir jų nuotykiams, Gautier romanuose akivaizdžiai buvo demonstruojami meniniai istorinio romano ypatumai. Disertacijos pradžioje glaustai aptariami istorinio romano bruožai ir jų formavimosi istorija. Pateikiama istorinio romano struktūra kaip tolesnės trijų kūrinių analizės pagrindas. Atsižvelgiant į kūrinių istorinės tiesos perteikimo specifiką, stengtasi nuosekliai atskleisti kūrinių individualių ir bendrųjų aspektų pobūdį, idėjinį, mokslinį-faktinį, meninį romanų turinį bei jo ryšį su istorijos mokslu formuojant meninį epochos vaizdą.

ENThe dissertation seeks to show how the traditions, customs and the mentality of historical personalities of the epoch of Louis XIII are depicted in historical novels. Together with the problems of the historical novel and the theory of literature, this task constitutes the main object of the dissertation’s analysis. Romanticist authors had individual perspectives on the same things (events, customs, everyday life, historical personalities) and depicted them in different ways, the comparison of which enables us to get a better understanding of the 17th century and appreciate the certain cognitive significance of historical novels. This allows drawing conclusion about the characteristics of the French historical novel. Three best-known French novels were selected for analysis: A. de Vigny’s Cinq-Mars (1826), A. Dumas’ The Three Musketeers (1844) and Th. Gautier’s Captain Fracasse (1836-1863). Vigny paid more attention than the others to the theoretical and moral dimension of the historical novel, Dumas focused on the obscure historical facts and rare memoirs, as well as historical personalities and their adventures, while Gautier’s novels clearly exhibited the artistic features of the historical novel. The dissertation first briefly discusses the features of the historical novel and the history of its emergence. It attempts to give a comprehensive account of the ideational, scientific-factual and artistic content of the novels, as well as its relations to the science of history in the formation of the artistic view of the epoch.