Litos žydų savimonės aspektai diasporos dailėje : disertacija

LTDisertacijoje analizuojami Litos žydų sukurti dailės kūriniai, gilinamasi į jų savitumą nežydų meno kontekste; siekiama nustatyti kaip Litos žydų dailininkų paveiksluose, eksploatuojant įvairius motyvus ir realizuojant savitas temas, atsiskleidė religinis, istorinis, socialinis, kultūrinis, politinis, etnopsichologinis žydų savimonės aspektai. Šiandien Litos sąvoka judaikos studijose vadinama Rytų Europos vakarinė dalis; jos teritorija ypatingai svarbi tiriant žydų dailės raidą, nes čia gimė nemažai pasaulinio garso dailininkų. Tiriamojo objekto pasirinkimas – Litos teritorijos žydų dailė – leido įžvelgti, formuluoti ir tirti naujas Rytų Europoje ir ypač Lietuvoje žydų dailės problemas, sukaupti gausią medžiagą ir ją analizuoti bendrame Rytų Europos dailės kontekste. Nauja pati tyrimo koncepcija – atsisakoma žydų dailės tyrimo tik „savo“ valstybės teritorijoje ir bandoma pažvelgti į bendrą Litos žydų dailės panoramą bei čia naudojamų temų analogiškumą. Chrolonologinės disertacijos ribos – nuo XIX a. vidurio (pirmosios Litos žydų menininkų kartos) iki Antrojo pasaulinio karo (štetlo kultūros sunaikinimo). Šiandien apie tautinį žydų meną XX a. I pusėje kalbame tik Rytų Europos žydų dailininkų dėka. Dalis Rytų Europos žydų dailininkų, gavę vietinį meninį išsilavinimą, toliau studijuoti ir dirbti vykdavo į Vakarų Europą arba Izraelį. Čia jie atsinešė savą štetlo kultūrą ir savą tautinio meno supratimą, kurie persipynė su moderniomis čionykštėmis meno kryptimis ir vietinėmis tradicijomis; ši sintezė padėjo susiformuoti specifiniams meno ir kultūros reiškiniams.

ENThe thesis analyses artworks created by Lita Jews, explores their individuality within the context of non-Jewish art and seeks to establish how religious, historical, social, cultural, political and ethnopsychological aspects of Jewish self-awareness were disclosed in pictures of Lita Jews by employing various motifs and expressing individual themes. Today the concept of Lita in Judaica studies refers to the western part of Eastern Europe – its territory is especially important for studies of the evolution of Jewish art, as it was the birthplace of many world famous artists. The choice of the subject matter – Jewish art of the Lita territory – allowed discerning, formulating and analysing problems that were new to Eastern Europe and particularly to Lithuanian Jewish art, collecting ample materials and analysing them within the general context of East European art. The concept of studies is new itself – the thesis abandons Jewish art studies only in the territory of its “own” state and tries to see the broad panorama of Lita Jewish art and the analogy of themes used in it. The thesis deals with the period from the mid-19th c. (the first generation of Lita Jewish artists) to World War II (destruction of the schtetl culture). Talk of ethnic Jewish art of the first half of the 20th c. is only possible today due to East European Jewish artists. Some of them, after local art studies, continued their education and worked in Western Europe or Israel. They brought with them their schtetl culture and an individual understanding of art, which, blended with local trends and traditions, produced specific artistic and cultural phenomena.

• Hidur micva ir puošnumo siekis tradiciniame Lietuvos žydų mene / Aistė Niunkaitė-Račiūnaitė. Kultūrologija. 2006, t. 14, p. 294-319. Vilnius: Gervelė, 2006. P. 294-319.
• Litvak art in the context of the "École de Paris" / Antanas Andrijauskas. Lituanus. 2012, vol. 58, no. 1 9-28, 87.
• Litvako tapatybė ir jos kaita / Vilma Gradinskaitė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 306-315, 388.