Gamta lietuvio tapatybėje

LTTokie svarbūs lietuviškojo tapatumo dėmenys kaip kalba, papročiai ir istorija seniai ir plačiai tyrinėjami bei visuotinai pasitelkiami aiškinant tautinę tapatybę ir tautinę savimonę. Įdomu, kad pirmąjį lietuvišką etnografinį ir kraštotyros žurnalą „Gimtasai kraštas“ tarpukariu (1934-1943) leidusi Šiaulių kraštotyros draugija tarp lietuviškumą sudarančių ypatybių įtraukė gamtą ir gamtos objektus. Straipsnyje keliamas klausimas, kuo ypatingas lietuvio santykis su gamta ir kiek jis išties svarbus lietuvio tautiniam tapatumui. Taigi, straipsnio objektas - gamtos samprata, ryškėjanti žurnalo „Gimtasai kraštas“ (GK) straipsniuose, prieinamuose „Epaveldo“ elektroninėje duomenų bazėje. Žurnalo pasirinkimą tyrimui lėmė tai, kad jo leidimo laikotarpiu apskritai ir, skyrium, jo leidėjų pastangomis buvo ugdoma bei puoselėjama lietuviškoji tautinė tapatybė, skaitytojai skatinti pažinti ir saugoti lietuvių stiprybės šaltinį - Lietuvos gamtą ir senovės kultūrą (Mūsų siekimai 1934: 1). Didžiąją žurnalo turinio dalį sudaro Lietuvos ir atskirų jos vietovių istoriją, archeologiją, papročius, materialinę kultūrą ir gamtą pristatantys bei paties kraštotyrinio darbo metodiką nagrinėjantys straipsniai. Nuodugniai peržiūrėjus visus žurnalo numerius, atrinkti straipsniai, kuriuose aprašoma gamta ir gamtos ar gamtoje atsidūrę kultūros objektai: piliakalniai, alkakalniai, pilkapiai, ežerai, atskiri medžiai (ąžuolai), akmenys ir kt. arba jų grupė apibrėžtoje vietovėje. Atsižvelgiama ir į žurnale paskelbtus kelionių, iškylų, ekskursijų gamtoje bei gamtos vaizdų aprašymus. Kreipiamas dėmesys į tai, koks papildomas turinys - istorinis, folklorinis, kalbinis ar kt. - „prikabintas“ prie aprašomo gamtos objekto. Reikšminiai žodžiai: lietuvio / lietuviškoji tapatybė; gamta ir gamtos objektai; kraštotyra. [Iš leidinio]

ENThe article raises the question of what makes the Lithuanian relationship with nature unique and how important it truly is to Lithuanian national identity. It is interesting that the first Lithuanian ethnographic and regional studies journal Gimtasai kraštas (Native Land), published in the interwar period (1934-1943) by the Šiauliai Regional Studies Society, included nature and natural objects among the features that constitute Lithuanian identity. After reviewing all the journal issues, articles describing nature and cultural objects found in nature - such as hillforts, barrows, lakes, individual trees (oaks), and stones, or groups of them in a defined area - were selected. Attention is drawn to descriptions supplemented by historical, folkloric, and linguistic data. Most often, nature (natural objects or their aggregate in a specific area) is presented as witnesses of antiquity. When describing them, cultural narratives always emerge, with culture “dressing” nature like a garment on a body. Thus, the natural objects described in Gimtasai kraštas also depend on culture to some extent. Nature itself, purely natural objects, are almost independent, seemingly unnoticed and unnecessary on their own. It’s as if nature itself doesn’t exist for humans. But can it be otherwise if the concept and the very word “nature” inevitably belong to human culture? In Lithuanian culture, nature primarily evokes ancient tradition and ancient religiosity, often even referred to as “nature worship.” It is precisely this culturally-transformed nature that has become an element of Lithuanian identity. [From the publication]