Taurus viešpats

LTStraipsnyje nagrinėjamos tauro mitinės reikšmės (kol kas sąmoningai neliečiant plačios jaučio simbolikos). Bychovco kronikoje pateiktoje Vilniaus įkūrimo legendoje didysis kunigaikštis Gediminas, prieš susapnuodamas pranašingąjį sapną, sumedžiojo taurą. Nors lietuvių tautosakoje apie taurą duomenų nėra, tačiau lietuvių kalboje šaknies taur- žodžių ne vienas. Jų visuma apima: 1) materialinį klestėjimą, augimą; 2) gyvybinę galią, sveikatą; 3) abstrakčią tvarką, darną; 4) socialinį sugyvenimą (nepiktumą, nesivaidijimą); 5) judėjimą tvarkingos, taurios padėties link. Neabejotina, kad iš jų numanoma „tauros“ samprata yra susijusi su mitine tauro figūra. Tuo pačiu ryškėja ir ritualinė Gedimino medžioklės prasmė: sumedžiotas tauras turėjo reikšti, kad įkurtame mieste bus puoselėjamos tauros vertybės. Sis tyrimas praskleidė ir lietuvišką valdžios sampratą. Turimi duomenys leidžia teigti, jog Gediminas, įkardamas Vilnių, įsteigė viešę (ant piliakalnio pastatė pilį), todėl ir jis pats (jo titulas) turėjo būti viešpats — viešės valdovas. Tuo viešpats skiriasi nuo valdovo, kuris tokiu tampa per paveldėjimą. Viena iš veiksmažodžio taurauti reikšmių - ‘draugauti’. Iš jos rekonstruojama trečioji draugystės forma senojoje Lietuvoje: šalia bičiulystės (draugavimo per bites) ir bandininkystės (draugavimo per žemės sklypą) - tauravimas (draugystė per taurą). Kadangi teisė sumedžioti taurą priklausė suverenui, ši daugystės forma galėjo sieti tik aukščiausio luomo asmenis. Reikšminiai žodžiai: tauras, taura; viešpats, viešė ir valdovas; Vilniaus įkūrimo mitas; senoji lietuvių (baltų) religija. [Iš leidinio]

ENThe article examines the mythical meanings of the auroch, known as tauras in Lithuanian (without deliberately touching the broad symbolism of the ox). In the legend of the founding of Vilnius as presented in the Bychowiec Chronicle, Grand Duke Gediminas, before dreaming his prophetic dream, hunted an auroch. Although there is no data in Lithuanian folklore about aurochs, the root taur- can be found in many Lithuanian words, covering such meanings as 1) material prosperity and growth; 2) vital power, health; 3) abstract order and coherence; 4) social coexistence (no anger or fighting); 5) movement towards an orderly, noble position. There is no doubt that the concept of “taura” implied by them is related to the mythical figure of the auroch. At the same time, the ritual meaning of Gediminas’ hunting is also evident: the hunted auroch was supposed to mean that the established city would uphold the values of “taura.".This study also revealed the Lithuanian concept of government. The available data suggest that Gediminas, when he founded Vilnius, established a viešė (built a castle on a hill mound), so he himself (his title) had to be viešpats - ruler of the viešė. This is what makes viešpats different from a ruler who gains his title by inheritance. One of the meanings oi the verb “taurauti" is “friendship.” From it, the third form of friendship in old Lithuania can be reconstructed: in addition to bičiulystė (friendship through bees, Lith. bitės) and bandininkystė (friendship through a plot of land), tauravimas is friendship through a tauras (auroch). Since the right to hunt the aurochs belonged to the sovereign, this form of friendship could relate only to persons of the highest state. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Literatūrologija / Literary Studies