LT2010 m. rugpjūčio 9-18 d. lietuviškoje Gervėčių saloje (Astravo r., Baltarusija) atlikti lauko tyrimai atskleidė XXI a. gyvuojančias archajiškas tradicinės medicinos formas, kurios nepakitusias išliko šimtą ir daugiau metų, o esminiai šios tradicijos principai artimi paliudytiems XVI-XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose. Gervė- tiškių gydymo praktikos tyrimai papildo ir leidžia naujai interpretuoti gana fragmentiškus XIX a. pab.-XX a. I p. archyvinius duomenis. Remiantis šia medžiaga, atsiranda galimybė gana tiksliai rekonstruoti gydymui svarbų kompleksinį gamtinių ir apeiginių priemonių taikymą, tradicines sveikatos, ligos ir gydymo sampratas ir jų struktūrinius modelius, apčiuopti istorinę gydymo tradicijos raidą. Tiriamas kompleksinis „maginių“ ir „racionalių“ priemonių taikymas lietuvių tradicinėje medicinoje bei galimas šio komplekso ryšys su ikikrikščioniškomis gydymo praktikomis bei mitine pasaulėžiūra. Darbe pasitelkti etnologiniai duomenys skatina atsisakyti įsitvirtinusių etnomedicinos tyrimų stereotipų ir siūlo naują teorinę šių tyrimų paradigmą, grindžiamą nuosekliu dėmesiu gamtinių ir apeiginių gydymo priemonių sąveikai. Reikšminiai žodžiai: Gervėčių lietuviai, tradicinė medicina, etnomedicina, etnofarmacija, lietuvių medicinos antropologija, apeiginis gydymas. [Iš leidinio]
ENField studies over 9-18 August 2010 on the Lithuanian “island” of Gervečiai (Astrav district, Belarus) revealed archaic practices of traditional medicine that still exist in the 21st century. Based on this material, it is possible to reconstruct quite accurately the complex application of natural and ceremonial measures important for medical treatment. From the second half of the 20th century and in the 21st century, the narratives of people in Gervečiai reveal the methods for diagnosing illnesses and treatment by plants; on the other hand, even the dosing of the seeds of medicinal plants (for example, dogwood, jimsonweed) was linked to a specific rite that could have a magical effect. Until now, even the tradition of burning incense over the sick was considered a purely magical measure by researchers, and the pharmacological value of the plants used as incense was not considered. The article discusses the therapeutic and prophylactic use of incense, names the plants usually collected and consecrated at special times of the year. The plant species used in treatment and the methods of burning incense are revealed, as well as the use of sacred herbs for blessing the dead, the home, etc. Data collected during the expeditions also reveals the historical development of the tradition of medical treatment: in the area surrounding Gervečiai in the 20th-21st centuries, people still remember the method of preparing natural remedies, while the rites accompanying their use are close or even identical to those described in 16th-17th century Baltic religion and mythology sources. Mythical images related to old Lithuanian treatments help reveal the ancient Lithuanian worldview. Field studies were carried out in the town of Gervečiai and Lithuanian villages; 62 people were interviewed 10 men and 52 women. Most of them were Lithuanian. [From the publication]