Filosofinė antropologija, gamtos filosofija ir metafizika

LTVosylius Sezemanas žinomas kaip filosofas, plėtojęs transcendentalinę kritinio realizmo teoriją. Jis teigė, kad pirminis santykis su aplinkiniu pasauliu yra intuityvus ir ikirefleksyvus patyrimas, kuriuo remiasi visos loginės ir mokslinės teorijos. Žinojimas prasideda nuo tiesioginio patyrimo, tačiau refleksijos pagalba jis turi būti objektyvuotas ir formalizuotas. Sezemano filosofija neapsiribojo pažinimo problemos tyrinėjimu. Filosofas suformulavo originalią sąmonės filosofiją, kurią plėtojo keldamas metafizinius klausimus apie dvasios ir materijos sąryšį. Sezemanas teigė, kad pažinimo filosofija yra paremta metafizinėmis prielaidomis ir todėl pažinimo klausimai turėtų būti siejami su žmogaus egzistavimo pasaulyje problema. Žmogaus egzistavimas, savo ruožtu, gali būti suprastas tik nagrinėjant žmogaus santykį su gyvūnais. Kitaip sakant, filosofas pažinimo filosofiją transformavo į filosofinę antropologiją, o pastarąją susiejo su gamtos filosofija ir ontologija. Sezemano filosofijos tyrinėtojai jo pažiūras neretai sieja su neokantine filosofija (Czardybon, Belov 2017; Botz-Bornstein 2006). Mano nuomone, Sezemano filosofijos koncepcija yra daug artimesnė ankstyvajai fenomenologijai (Jonkus 2020, 2021). Sezemanas tyrinėjo sąmonę kaip intencionalų nukreiptumą ir kaip atvirumą. Jis atmetė natūralistinius sąmonės paaiškinimus ir teigė, kad sąmonę, kaip ir gyvybę apskritai, reikia tyrinėti laikantis subjektinės nuostatos. Sezemanas sąmonės išgyvenimus aprašė kaip subjektiškai centruotus, tačiau kartu pabrėžė sąmonės ir savimonės sąryšį su pasąmone. Sezemanas siekė parodyti gyvybės neredukuojamumą į fiziologinius cheminius procesus ir kartu atmetė dvasios ir materijos, sielos ir kūno dualistinį supriešinimą.Sąmonės gyvenimas, pasak jo, yra susietas su nesąmoningais refleksais ir instinktais, bet tai nepaneigia žmogiškos laisvės. Sąmonė yra dinaminis sąmoningėjimo procesas, kai išplėtojamas abstraktus mąstymas, o refleksai transformuojami į racionalius įpročius. Vosylius Sezemanas, 1950−1955 metais kalėdamas lageryje, parašė ir išsaugojęs parsivežė į Lietuvą nemažai rankraščių. Žinoma, kad profesorius skaitė paskaitas kitiems kaliniams. Išlikę rankraščiai galimai yra paskaitoms naudoti užrašai. Filosofas rankraščiuose aptarė jam ir anksčiau rūpėjusias temas, nagrinėjo estetikos, savęs pažinimo ir pažinimo metafizinių prielaidų problemas. Publikuojami Vosyliaus Sezemano rankraščiai yra didelės apimties veikalo apie dvasinio ir materialaus prado tarpusavio sąryšį fragmentai arba su šiuo veikalu susiję tekstai. Traktato apie dvasinio ir materialaus prado tarpusavio sąryšį tekstai yra Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje aplankuose F122-96 ir F122-98. Visi šie rankraščiai yra vientiso veikalo skyriai, bet jų tvarka nėra aiški. Rankraščių puslapių numeracija taip pat nėra aiški. Rekonstruojant minties eigą, dėstymo tvarka turėtų būti tokia: pirmiausiai fragmentas apie organizmų fiziologiją, refleksus, instinktus, kuriame Sezemanas polemizuoja su Pavlovo teorija, tada fragmentas apie sąmonės ir laisvės problemą ir pabaigoje pagrindinių teiginių sąvadas bei apibendrinimas. Temą pratęsia rankraščiai „Subjektinė ir objektinė sąmonės nuostata, jų skirtumas ir tarpusavio santykis“ F122-86, „Savęs pažinimas, savimonė ir objektyvacija“ F122-102. Rankraštis „Apie tobulumą“ F122-90 galimai, ko gero, parašytas jau grįžus iš lagerio, nes skiriasi autoriaus rašysena ir panaudotas popierius.Šiame rankraštyje filosofas pateikia visuminę savo filosofinių ieškojimų viziją ir ją susieja su religijos filosofija. Publikuojami Sezemano rankraščiai pratęsė ir papildė tarpukaryje atliktus tyrinėjimus apie dalykinį ir nedalykinį pažinimą, sąmonę ir savimonę, sąmonę ir pasąmonę. Rankraščiuose autorius siekė ontologiškai pagrįsti žmogaus savęs pažinimą ir žmogišką egzistenciją susiejo su gyvūnų organizmais bei visumine gamtos būtimi. Analizė nuo refleksų ir instinktų pereina prie gyvybės subjektiškumo, sąmonės ir laisvės problemų. Lyginant su filosofo ankstesniais publikuotais tekstais, svarbus pasikeitimas yra tas, kad Sezemanas vietoj dalykinės ir nedalykinės nuostatos rankraštyje vartojo objektinės ir subjektinės nuostatos terminus. Sezemanas teigė, kad ne tik žmogaus, bet ir gyvos gamtos pažinimas yra galimas suspenduojant objektinę nuostatą ir suvokiant įvairias gyvybės formas kaip subjektiškos patirties raišką. Filosofas kėlė metafizinius klausimus, kurie peržengė mokslų ribas, ir siekė atsakyti į žmogaus gyvenimo prasmės ir vertybių klausimus. [Iš Įvado]

ENThe book presents the manuscripts of Vasily Sesemann’s (1984-1963) philosophical texts, which are stored in the Manuscript Fund of Vilnius University Library. Most ofVosylius Sezeman’s texts published in the book were created while he was imprisoned in the camp in Taishet between 1950 and 1955. The only published text On Perfection was written after returning from the camp in 1956-1963. The presented Sesemann’s manuscripts are fragments of a large work on the relationship between spirit and matter or texts related to this work. These texts deal with the problem ofconsciousness and its biological origin. Sezeman explored consciousness as intentional directedness and as openness. He rejected naturalistic explanations of consciousness and argued that consciousness, like life in general, should be studied from the perspective ofthe subject. Sezeman criticized the positivist philosophy in which human existence is reduced to an object and objectified. As an alternative, the philosopher points to existential philosophy, which, extending and concretizing phenomenology, understands man as a subject. Sezeman also emphasized the connection ofconsciousness and self-awareness with the subconscious. He sought to show the irreducibility of life to physiological chemical processes and at the same time rejected the dualistic opposition of spirit and matter, soul and body. Conscious life is based on unconscious reflexes and instincts, but this does not negate human freedom. Consciousness is a dynamic process of becoming conscious, when abstract thinking is developed and reflexes are transformed into rational habits.Sesemann argued that the philosophy ofknowledge is based on metaphysical assumptions and therefore the questions ofknowledge must be related to the problem ofhuman existence in the world. Human existence, in turn, can only be understood by examining mans relationship with animals. In other words, the philosopher transformed epistemology into philosophical anthropology, and connected the latter with natural philosophy and ontology. Sesemanns manuscripts extended and complemented interwar research on objective and nonobjective cognition, consciousness and self-consciousness, consciousness and unconsciousness. [From the publication]