Lietuvos medinės koplytėlės: architektūra ir tradicija (XIX a. II pusė - XXI a. pradžia) : disertacija

LTMokslinio darbo objektas – smulkiosios sakralinės architektūros rūšis – ant žemės pastatytos medinės koplytėlės. Disertacijoje atlikta kompleksinė medinių koplytėlių architektūros, skulptūros ir statymo tradicijos analizė, apimanti laikotarpį nuo XIX a. II pusės iki šių dienų, ir pristatanti jas ne tik kaip liaudies meno kūrinius, bet ir kaip krikščioniškosios dvasinės kultūros reiškinį. Remiantis sukaupta ikonografine medžiaga atlikta koplytėlių architektūros tipologinė bei stilistinė analizė; statistiniu metodu ir kartografuojant nustatyti intensyviausio jų paplitimo arealai. Lyginant su kitų kraštų medžiaga, išryškinti bendrieji koplytėlių architektūros bruožai bei regioniniai ir lokaliniai Lietuvos koplytėlių architektūros savitumai. Taip pat statistiškai įvertintas koplytėlių skulptūrų siužetų populiarumas ir pasiskirstymas kaimo erdvėje. Disertacijoje pristatytos svarbiausios istorinės aplinkybės, turėjusios įtakos krikščioniškosios memorialinių paminklų statymo tradicijos susiformavimui bei raidai (medžiaga dėstyta atsižvelgiant į krikščionybės plitimo Lietuvoje etapus bei įžvelgtus istorinius paminklų statymo tradicijos raidos periodus). Atlikta tradicinio koplytėlių dvasinio turinio ir meninės raiškos analizė, atskleista šių paminklų krikščioniškoji prasmė bei samprata liaudiškoje pamaldumo praktikoje. Atsižvelgiant į bendrąsias kryždirbystės raidos tendencijas, nagrinėjama koplytėlių statymo tradicijos raida tarpukario laikotarpiu ir sovietmečiu, pristatomos šiuolaikinės tradicijos tąsos tendencijos.

ENThe subject matter of the thesis is wooden shrines, a type of small sacred architecture. The thesis presents integral analysis of the architecture, sculpture and building tradition of wooden shrines from the second half of the 19th c. to date. The study presents the shrines not only as works of folk art but also as a phenomenon of Christian spiritual culture. Based on the iconographic material available, the study carries out typological and stylistic analysis of the shrines’ architecture, and the statistical and cartographic methods are used to establish areas of their most intensive occurrence. By way of comparison with materials of other countries, the thesis highlights the general features of the shrines' architecture and the regional and local character of the architecture of Lithuanian shrines. The study also gives a statistical evaluation of the popularity and rural distribution of the shrines' themes. The thesis presents the main historical circumstances that influenced the formation and evolution of tradition of building Christian commemorative monuments (taking into account the stages of the spread of Christianity in Lithuania and the discerned historical periods of the evolution of the monument building tradition). The study carries out analysis of the shrines’ traditional spiritual content and artistic expression and reveals the Christian meaning and understanding of these monuments in the folk practice of devotion. Taking into account the general trends in cross crafting, the thesis explores the development of the shrines' building tradition between the two world wars and in the Soviet era, and presents modern trends of continuity of this tradition.

• Caro valdžios nurodymai dėl kryžių statymo XIX a. pabaigoje / Gabija Surdokaitė. Menotyra. 2012, t. 19, Nr. 1, p. 37-46.
• Kryždirbystė XIX a. Žemaičių vyskupijoje: carinės valdžios diktato akivaizdoje / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Kryždirbystė Žemaitijoje / sudarytoja Teresė Jurkuvienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2015. P. 7-59.
• O znaczeniu pewnego wizerunku w życiu religijnym i sztuce: Chrystus Frasobliwy - jego funkcja i miejsce / Gabija Surdokaitė. Zarządzanie w Kulturze. 2013, t. 14, nr. 2, p. 115-132.
• Susimąsčiusio Kristaus atvaizdo paskirtis / Gabija Surdokaitė. Menotyra. 2010, t. 17, Nr. 1, p. 51-64.
• XVI-XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Menotyra. 2015, t. 22, Nr. 1, p. 45-72.