LTVilniaus profesų namai ir Šv. Kazimiero bažnyčia – tai pirmasis jėzuitų pastatytas mūrinės architektūros ansamblis Lietuvos sostinėje, nuo 1608 m. iki 1773 m. buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Iki šiol Jėzaus Draugijos pastatus ir bažnyčias Lietuvos mokslininkai dažnai tyrinėjo kaip pavienius architektūros objektus. Šiame darbe, ištyrus Vilniaus jėzuitų profesų namų Šv. Kazimiero bažnyčios statybos istoriją bei raidą, norima parodyti Lietuvos jėzuitų provincijos statybinę veiklą kaip reiškinį: aptariamos jėzuitų statybų nuostatos, darbų organizavimas, jėzuitų architektų, dailininkų bei amatininkų rengimo pobūdis ir jų kūrybinė veikla. Autorė, remdamasi išlikusia ikonografine medžiaga ir istoriniais šaltiniais, ypač XVII–XVIII a. jėzuitų archyviniais dokumentais, nuosekliai nagrinėjo šio architektūros ansamblio statybų etapus ir vėlesnius perstatymus, taip pat jėzuitų statybos laikotarpio architektūros formas, dekorą, įrangą bei inventorių. Lietuvos jėzuitų provincijoje architektūros ansambliai, kaip ir kitose Vidurio Europoje įsteigtose jėzuitų provincijose, buvo statomi atsižvelgiant į Jėzaus Draugijos bendrus statybos potvarkius. Vilniaus jėzuitų profesų namų ansamblio architektūros ir dekoro atodangų tyrinėjimai parodė, kad Lietuvos jėzuitai nors ir perėmė pirmųjų Romos jėzuitų architektų kūrybinę patirtį, vis dėlto sukūrė ir autentiškų architektūros paminklų, kuriems būdingi saviti architektūriniai sprendimai ir puošybos ikonografija. [Iš leidinio]
ENThe Vilnius House of Professed Jesuit Monks and St. Casimir’s Church make up the first architecture ensemble built by the Jesuits in Lithuania’s capital, which was the centre of the Lithuanian Jesuit Province from 1608 to 1773. Until recently, Lithuanian scholars have often studied the buildings of the Jesuit Society and churches as individual architectural sites. Exploring the history and development of construction of St. Casimir’s Church of the Vilnius House of Professed Jesuit Monks, the study seeks to present the construction activities of the Lithuanian Jesuit Province as a phenomenon. It discusses the principles and organisation of Jesuit construction works, the nature of training of Jesuit architects, artists and craftsmen and their artistic work. Based on available iconographic material and historical sources, especially on the 17th-18th-cc. archival documents of the Jesuits, the author consistently analysed the stages of construction and subsequent reconstructions of this architectural ensemble, as well as the architectural forms, décor, equipment and stock of the Jesuit construction period. Architectural ensembles in the Lithuanian Jesuit Province, similar to those in other Jesuit provinces set up in Central Europe, were built in accordance with the general construction regulations of the Jesuit Society. Studies of exposures of the architecture and décor of the ensemble of the Vilnius House of Professed Jesuit Monks have shown that Lithuanian Jesuits, despite the adaptation of experience of Rome’s first Jesuit architects, also created authentic architectural monuments marked by individual architectural solutions and decorative iconography.