LTDisertacijos tikslas – remiantis įvairiai italų ir prancūzų autorių tekstais, nustatyti XVI – XVII a. vakarų Europoje funkcionavusius Lietuvos ir lietuvio įvaizdžio stereotipus. Ištirta, jog įvaizdžio stereotipai yra ilgalaikiai ir patvarūs. Net žymiai pasikeitus stereotipo objektui, jo įsivaizdavimas nekito ilgai. Lietuvos stereotipus XVI – XVII a. itališkuose ir prancūziškuose tekstuose kūrė, modifikavo ir skleidė įvairių socialinių sluoksnių atstovai. Didelę jų dalį sudarė ambasadų darbuotojai, diplomatai, popiežiaus nuncijai, pasiuntiniai vykdavę į Abiejų Tautų Respubliką (ATR) ir vėliau sukūrę valstybės aprašymus. XVI a. dauguma Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo, jos gyventojų mentaliteto stereotipų itališkuose ir prancūziškuose tekstuose buvo perimta iš vokiškųjų LDK aprašymų. XVII a. keliavimas, politinis gyvenimas, kultūra buvo pagrindiniai dalykai, su kuriais užsieniečiai atvykę į Respubliką susidurdavo, dėl to daugiausiai stereotipų ir kilo iš šių sričių. Antai, nuo kryžiaus karų Pabaltijyje, sklido gandai apie prastus Lietuvos ir Lenkijos kelius; Vilnius žinotas, kaip garsiausias, gražiausias, daugiatautiškumu išsiskiriantis miestas; įvairiai interpretuota Lietuvos vieta ATR kontekste, vienur ji įvardinama suverenia, kitiems Lenkijos sudėties valstybe. Į kultūros dalykus kreiptas mažas dėmesys. Tačiau visumoje, prancūzų ir italų visuomenė apie Lietuvą žinojo daugiau, nei kad šiandien.
ENOn the basis of a variety of texts by Italian and French authors, the dissertation seeks to identify the stereotypes of Lithuania and of Lithuanian inhabitants that functioned in Western Europe in 16th – 17th c. It has been shown that image stereotypes endure for a long time. Even when the stereotyped object had changed significantly, its conception remained the same for a long time. The stereotypes of Lithuania in Italian and French texts of the 16th – 17th c. were created, modified and propagated by the representatives of different social strata. Most of these representatives were embassy workers, diplomats, papal nuncios, and envoys who were sent to the Commonwealth of Both Nations (CBN) and who later produced country descriptions. In 16th c. most of the stereotypes, found in Italian and French texts, about Lithuania’s cultural and political life, its people’s mentality were borrowed from German descriptions of the Grand Duchy of Lithuania. In 17th c. travelling, political life and culture were the main things encountered by foreigners that would visit the Republic; therefore most stereotypes come from these areas. For instance, there were rumours about poor Lithuanian and Polish roads; Vilnius was known as the most outstanding, multinational city. The place of Lithuania in the context of CBN was interpreted differently: it was seen by some as being sovereign, yet by others, as a state that belonged to Poland. Little attention was paid to cultural matters. On the whole, however, French and Italian societies used to know about Lithuania more than they do today.