LTStraipsnio antraštė kai kam gali pasirodyti ezoterinė, tačiau drįsčiau pradėti teiginiu, kad jame nagrinėjama problema tokia nėra. Ypač jeigu atsižvelgsime į Atviros visuomenės kolegijos deklaruojamą tikslą - skatinti tarpdisciplininius tyrimus. Nagrinėjama problema yra savotiškas mazgas, kuriame susipina ekonomikos, sociologijos ir psichologijos mokslų pažintiniai interesai. Todėl jos sprendimų analizė leidžia išryškinti pamatinius skirtingų socialinių mokslų kooperacijos sunkumus ir tarpdisciplininio dialogo strategines alternatyvas. „Pirmenybės" (arba „preferencijos") yra ekonomikos mokslo (o kartu ir racionalaus pasirinkimo teorijos) vartojamas terminas, kurio atitikmuo psichologo žodyne yra „norai" bei „poreikiai", o sociologo - „interesai". Ekonomistų sprendimas Įsivesti savo techninį terminą tiems dalykams įvardyti (o ne pasinaudoti kuriuo nors jau esančiu mokslo kalbinėje apyvartoje) atspindi tam tikrą metodologinę nuostatą - kiek galima atsiriboti nuo klausimų apie tais terminais įvardijamų dalykų „natūrinę" prigimtį, perduoti juos kitų mokslų kompetencijai, o kartu užimti neutralią poziciją tam tikrų sociologų ir psichologų ginčų atžvilgiu. Toks metodologinis sprendimas būdingas šiuo metu ekonomikos moksle dominuojančiai neoklasikinei ekonomikos paradigmai, kurios pagrindas ar branduolys yra racionalaus pasirinkimo teorija (toliau RPT). Neoklasikinės ekonomikos modeliuose (aiškinimuose) pirmenybės visada yra nepriklausomas kintamasis. Tai reiškia, kad neoklasikinė ekonomika niekada neklausia, kodėl veikėjų norai yra tokie, kokie jie yra, ir kodėl jie kartais pasikeičia. Be to, savo aiškinimuose ekonomistai daro prielaidą, kad šio kintamojo reikšmė yra parametrinė, t. y. pastovi, nekintama. Kad būtų trumpiau, ekonomistai visa tai išreiškia vienu žodžiu, sakydami, kad pirmenybės jų aiškinimuose yra "egzogeninis" kintama.Pirmojoje straipsnio dalyje detaliau nušviesiu šią ekonominio elgesio aiškinimo logiką, pagrindus, kuriais ekonomistai grindžia savo sprendimą atsiriboti nuo pirmenybių aiškinimo problemos, taip pat kainą bei nepatogumus, kuriuos dėl to tenka patirti. Svarbiausiąjį iš tų nepatogumų būtina nurodyti neatidėliojant: tol, kol RPT atsiriboja nuo pirmenybių aiškinimo problemos, ji negali pretenduoti į universalios elgesio teorijos statusą. Tai reiškia, kad, laikydama pirmenybes egzogeninėmis, RPT pati viena gali paaiškinti tik tuos elgesio pokyčius, kurių priežastis nėra pirmenybių pakitimai. Daugiausiai dėmesio savo straipsnyje skirsiu kai kurių ekonomikos teoretikų ir į RPT perspektyvą orientuotų sociologų bandymams įveikti šį racionalaus pasirinkimo teorijos konstitucinį defektą. Tai ir yra „pirmenybių endogenizacijos" problema, minima straipsnio antraštėje. Galima išskirti dvi šios problemos sprendimo strategijas. Pirmoji jų aptariama antrojoje straipsnio dalyje. Ją reprezentuoja amerikiečių ekonomisto, 1992 m. Nobelio premijos laureato Gary'o Stanley'o Beckerio darbai, kuriuose dėstoma RPT versija, pagrindžianti ekonomikos mokslo sampratą, dažnai vadinamą „ekonominio imperializmo" vardu. Trečiojoje straipsnio dalyje nagrinėsiu kitą pirmenybių aiškinimo problemos sprendimą, kurį plėtoja du stambūs šiuolaikinės sociologijos teoretikai - vokiečių kilmės olandų sociologas Siegwartas Lindenbergas ir vokiečių sociologas Hartmutas Esseris. Jų pateikiamoje RPT versijoje G. S. Beckerio koncepcija jungiama su kai kuriomis klasikinėmis sociologinių teorijų idėjomis. Baigiamojoje (ketvirtojoje) straipsnio dalyje pateiksiu abiejų strategijų vertinimą jų konceptualinio ir empirinio pažangumo požiūriu.Taigi straipsnyje pateikiama sociologijos, ekonomikos, o iš dalies ir psichologijos tarpdisciplininio bendravimo keblumų analizė, sutelkta į vieną specialią problemą. Norvegų filosofas ir politologas Jonas Elsteris vienos savo knygų, kurioje analizuojama technikos pokyčių aiškinimo problema, antraštę "Explaining Technical Change" papildo paantrašte: A Case Study in the Philosophy of Science. Truputį paredaguota (A Case Study in the Philosophy of Social Science), ši paantraštė gerai tiktų ir šio etiudo žanrui nusakyti. [Iš teksto, p. 30-32]
ENThis article offers a survey and critical discussion of the work on the problem of endogenization of preferences in neoclassical economics (Gary Stanley Becker) and in sociological Rational Choice Theory (RCT; Hartmut Esser, Siegwart Lindenberg). In the first part, the basic logic of the explanation of behavior in RCT and the traditional concept of the division of labor in economics, sociology, and psychology are revealed. According to this concept, preferences are exogenous variables in the economic explanation. For methodological reasons, they are considered parametric. In the second part, the essentials of Becker's new theory of consumer choice are treated. In this theory, consumer behavior is described as household production maximizing the utility function, which is the same and unchanging for all people. Becker's theory explains the variation in behavior, which traditional consumer choice theory ascribes to differences and changes in preferences (i.e., utility functions), as being due to differences in the technology of household production and in personal capital. The third part starts with a presentation of some influential ideas in sociological theories of action: the role theory of action and Robert Merton's theory of deviation, which distinguishes between cultural goals and the institutionalized means of human action. These ideas are used by Esser and Lindenberg to construct the concept of the social production function, which generalizes the neoclassical economic concept of the production function, and to develop a sociologized version of Becker's universal productionism. The differences and variations in behavior, which traditional rational choice theory ascribes to differences in preference (utility functions), are explained by Esser as due to differences and changes in the social production functions and in the resources of the actors.The concluding fourth part presents an assessment of all this work, using as a framework Larry Laudan's theory of scientific growth. In this assessment, the topic of conceptual progress and that of empirical progress in the development of a research tradition are distinguished. In Becker's case, the research tradition in question is that of neoclassical economics. Esser and Lindenberg set for themselves the much more ambitious goal of resurrecting the classical tradition of unified social science, which goes back to Adam Smith and ended with its dissolution into the mutually hostile disciplines of neoclassical economics and sociology at the beginning of the 20th century. In both cases, considerable conceptual progress is achieved. In Becker's case, this progress consists of securing methodological autarchy for neoclassical economics. In that of H. Esser and S. Lindenberg, it consists of creating a vocabulary that allows for interdisciplinary dialog between the two alienated research traditions (neoclassical economics and sociology). However, this progress is achieved only at the expense of creating new conceptual problems. The postulate of the universal stable utility function means that in RCT behavior is not explained on the basis of the subjectivist concept of preference (want) but rather on that of the objectivist one of need. Esser's lack of attention to the philosophically important distinction between wants and needs is criticized as displaying the conceptual and empirical difficulties which every theory of needs is bound to meet. Both ways of endogenizing preferences succeed in achieving empirical progress by broadening the scope of RCT.However, in predicting behavioral (micro) and social (macro) phenomena they still lack clear-cut successes different from those achieved by older versions of RCT (working without the concept of the social production function) or by alternative psychological, sociopsychological, and sociological theories. Also presented are the arguments of those partisans of sociological RCT who (Karl-Dieter Opp, Jurgen Friedrichs) argue against the necessity of discovering ultimate needs, wants, or goals for a methodologically sound empirical application of Rational Choice Theory and who (Michael Hechter, Edgar Kiser) propose alternative theoretical solutions to the problem of motivational presuppositions in sociological RCT. [From the publication]