Lietuvos architektūros paveldosauga (1918-2000): teisinės galimybės ir tvarkymo rezultatai : disertacija

LTMokslinis darbas apima Lietuvos valstybinės paveldosaugos laikmetį nuo jos užuomazgų iki šių dienų. Jame atskleidžiama ir įvertinama Lietuvos architektūros paveldosauga, lyginant ją su kitomis Europos šalimis, akcentuojant teisinę bazę ir paveldotvarkos rezultatus. Atlikta nuosekli paveldosaugos analizė pagal raidos laikotarpius, įvertinant architektūros paveldotvarką tam tikroje teisinių prielaidų suformuotoje aplinkoje. Disertacijoje analizuojamos paveldosaugos reiškinio ištakos ir raidos tendencijos, atlikti teisinių galimybių ir architektūros paveldotvarkos kiekybiniai bei kokybiniai tyrimai, sudaryta kiekvieno laikotarpio charakteristika ir vertinimas to laiko Europos kontekste. Darbe nustatyti trys Lietuvos valstybinės paveldosaugos laikotarpiai: paveldosaugos pradmenų Lietuvoje laikotarpis (1918-1940), paveldo apsaugos raida Lietuvoje okupaciniu laikotarpiu (1940-1990) ir paskutinysis XX a. dešimtmetis, tačiau nenagrinėta Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto paveldosaugos situacija 1920-1939 m. ir nedetalizuota paveldosauga Lietuvoje nacistinės okupacijos metais (1941-1944). Autorė Valstybinėje paveldosaugoje 1918-2000 m. laikotarpiu išskiria septynis teisinio pagrindo kaitos momentus ir devynias institucinės struktūros pertvarkas.

ENThe study covers the period of Lithuanian state heritage protection from its origin to the present day. The study reveals and evaluates Lithuanian architectural heritage in comparison with other European countries, emphasizing the legal framework and results of heritage management. The author performs thorough analysis of heritage management by the period of development, evaluating architectural heritage management in an environment shaped by legal preconditions. The thesis explores the origin and development trends of the phenomenon of heritage protection, carries out quantitative and qualitative analysis of legal possibilities and architectural heritage management, defines the characteristics of each period and evaluates the problem within the European context. The study identifies three periods of Lithuanian state heritage protection: the beginning (1918-1940), the occupation (1940-1990) and the 1990s. However, analysis excludes the situation of heritage protection in the Vilnius land under the Polish occupation (1920-1939) and heritage protection in Lithuania during the Nazi occupation (1941-1944). In the 1918-2000 period of state heritage protection the author identifies seven changes of the legal framework and nine institutional structure reforms.

• Lithuanian synagogues: from the first descriptions to systematic research / Vilma Gradinskaite. Arts. 2020, 9, 2, p. 1-18.
• Литовские синагоги: от первых описаний к систематическому изучению / Вилма Градинскайте. Цайтшрыфт 2020, 7 (12), p. 46-69.