LTVinco Krėvės muziejus Vilniuje paremiant Lietuvos kultūros ministerijai išleidžia šią knygą su tikslu atskleisti rašytojo nuopelnus Lietuvos atgimimo istorijoje. Ir štai kodėl: rašytojo sukurti Lietuvos istorijos didvyrių paveikslai ugdė XX a. pradžioje atbundančios tautos savimonę ir savigarbą. Vinco Krėvės kūryba turi aristokratiškumo ir elitiškumo ambicijų: rašytojas rekonstruoja ne artojų kraštą, bet valdžios ir dvasios kunigaikščių kultūrą, kaip Lietuvos valios gyventi ir valios atsikurti išraišką. Pasak rašytojo žodžių, jo viso gyvenimo darbų ir kūrybos prasmė užgimusi dar studijų metais Kijevo universitete: „mano vienas tikslas buvo prikelti mūsų dienoms šitą buvusių žmonių – milžinų sielą“. Humanitaras, rašytojas Vincas Krėvė 1922 m. išrenkamas visuomeninės karinės organizacijos Lietuvos šaulių sąjungos pirmininku ir čia pasireiškia jo šarūniška (pagal jo dramos herojų Šarūną) dvasia. Kaip rašė „Moters“ (2021, Nr. 11) žurnalo redaktorė Gitana Markovičienė: „V. Krėvė-Mickevičius – literatūros genijus, Lietuvai atkovojęs Klaipėdą“. Straipsnių ir istorinių esė autoriai yra žurnalistas soc. m. dr. Jonas Vėlyvis (1940-2014) [pratarmė], literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis ir knygos sudarytojas bei straipsnių autorius muziejininkas Vladas Turčinavičius. Ypatingą erdvę Krėvės diplomatinės veiklos ir gyvenimo 1909-1920 m. Baku mieste atvėrė tyrėjas kultūrologas, vertėjas Mahiras Gamzajevas savo straipsnyje „Vincas Krėvė – diplomatas ir humanistas“. [Leidėjo anotacija]