LTLietuvių Katalikų Mokslo Akademija (LKMA) - institucija vienijanti lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį, telkianti visų mokslo sričių katalikiškos pasaulėžiūros lietuvių mokslininkus, gyvenančius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siekiančius mokslo bei krikščioniškosios minties ir kultūros vienovės. LKMA kūrimo idėja kilo 1908 m. Jos pradininkas ir pirmasis ideologas buvo vyskupas Pranas Būčys, kitas ideologas - prelatas Aleksandras Dambrauskas, plačiai žinomas to meto Lietuvoje Adomo Jakšto slapyvardžiu. Tačiau dėl įvairių priežasčių Katalikų Akademija buvo įkurta tik 1922 m., pusmečiu vėliau negu Lietuvos universitetas; LKMA Įstatai patvirtinti ir įregistruoti Kauno miesto ir apskrities įstaigose 1922 m. rugpjūčio 12 d., o steigiamasis aktas įvyko spalio 22 d. LKMA istorijoje išskiriami trys laikotarpiai: 1. 1922-1940 m. - Akademijos veikla Lietuvoje, 2. 1956-1992 m. - Akademijos veikla išeivijoje, 3. Nuo 1990 m., kai LKMA buvo atkurta Lietuvoje, o 1992 m. jos Centro valdyba iš Romos buvo perkelta į Vilnių. Išeivija - ilgiausias LKMA istorijos tarpsnis. Todėl čia ir turėjo pasirodyti pirmieji darbai, skirti Akademijos istorinei apžvalgai. [Iš teksto, p. 240]