LTMokslo raidai nedidelėje valstybėje būdingi saviti bruožai. Ekonominis bei intelektualinis potencialas paprastai būna nepakankamas, kad būtų galima tolygiai plėtoti visas mokslo kryptis. Naujų švietimo ir mokslo organizacinių struktūrų atsiradimą dažnai sąlygoja ne tik vidinės raidos dėsningumai, bet ir išorinė įtaka: tiek mokslo idėjos, tiek politiniai stimulai. Esant palankiai geopolitinei padėčiai net ir nedidelės valstybės patirtis gali turėti akivaizdžią įtaką didelio regiono mokslo plėtrai. Lietuvos mokslo lopšys - senasis Vilniaus universitetas. Jo istorijoje išsiskiria trys kilimo, natūralios raidos tarpsniai, atskirti staigaus nuosmukio bei laipsniško atsikūrimo laikotarpių. Taip buvo po 1655 m. Vilniaus okupacijos bei 1795 m. Lietuvos-Lenkijos valstybės žlugimo ir nepriklausomybės praradimo. Apskritai Vilniaus universiteto istorija iškyla kaip tautos dvasinių aspiracijų bei nepalankių istorinių aplinkybių priešprieša. [Iš teksto, p. 206]