Lietuvių lalavimo dainos: lyginamasis tyrimas latvių, baltarusių, lenkų apeigų ir tautosakos kontekste : disertacija

LTDarbe aptariamos lietuvių lalavimo dainos, lydėjusios apeiginį kiemų lankymo paprotį per Velykas. Norint išsamiau aptarti šią kalendorinių dainų grupę pasitelkiama etnografinė medžiaga ir analogiškos baltarusių, lenkų, latvių folkloro paralelės. Arealinis tyrimas leidžia pažvelgti į velykinį kiemų lankymo paprotį ir jį lydėjusias dainas kaip į bendrą baltų-slavų kultūros reiškinį, apimantį atskiras lietuvių, lenkų, latvių, baltarusių etnines teritorijas, sudarančias faktiškai vieną geografinę erdvę. Velykinis kiemų lankymas su specifinėmis lalavimo dainomis priskirtinas apeiginiam kiemų lankymui su sveikinimo-šlovinimo dainomis, turėjusiam aiškią maginę funkciją ir galėjusiam būti atliekamam per įvairias kalendorines šventes. Lyginamasis tyrimas, pasitelkus etnografinę ir folklorinę medžiagą, leidžia nustatyti papročio tradiciškumą ir išryškinti naujus, sekuliarizacijos procese atsiradusius reiškinius. Analizuojant lalavimo dainas, išskirti ir susisteminti šių dainų motyvai ir pateikta jų, kaip vientisos reikšminės paradigmos, o ne atskirų įvaizdžių ar motyvų, analizė. Šeimininkui skirtų dainų tematika ir žanrinė specifika atskleidžia šių dainų ryšį su žemdirbiškuoju kalendoriumi, nors jų pasaulėvaizdis daugeliu gijų siejasi su krikščioniškąja tradicija. Atskirą teminę lalavimo dainų grupę sudarančių vestuvinės tematikos dainų, dainuojamų netekėjusioms merginoms, įvaizdžiai bei poetinės situacijos darbe interpretuojami kaip merginos brandos ir vedybų aktualizavimo simboliai. [Iš leidinio]

ENThis work discusses Lithuanian lalavimas songs that accompanied the custom of visiting people‘s yards during Easter. Wanting to more comprehensively examine this group of calendar songs, ethnographic material and analogous Belarusian, Polish, and Latvian example are used. Areal research allows us to examine the Easter custom of visiting people‘s yards and the songs accompanying this as a common phenomenon of Baltic-Slavic culture, encompassing separate ethnic territories of Lithuanians, Poles, Latvians and Belarusians, creating in essence one geographic area. The visiting of yards during Easter with specific lalavimas songs is attributable to the ceremonial visiting of yards with welcoming and glorifying songs, which have a clear magical function and could have been performed during various calendar celebrations. Comparative research, using ethnographic and folkloric material, allows one to determine the traditionalness of the custom and bring out new phenomena discovered in the secularisation process. In analysing lalavimas songs, and separate and systematise the motifs of these songs and provide an analysis of them as one unbroken paradigm of meaning, and not as an analysis of separate images or motifs. The thematics of the songs and specificness of the genre devoted to the homeowner reveal the tie of the songs with the agricultural calendar, though their worldview in many ways is linked with the Christian tradition. A separate thematic group of lalavimas songs made up of songs with a wedding theme, sung to unmarried girls, images and poetical situations during work are interpreted as symbols of the maturity of a girl and actualisation of marriage.

• Antifoninis lietuvių liaudies dainų atlikimo būdas / Loreta Juciutė. Lietuvos muzikologija. 2004, 5, p. 157-178.
• Daugialypė kultūrų jungtis: apeiginės rytų Lietuvos ir šiaurės vakarų Baltarusijos dainų melodijos / Aušra Žičkienė. Liaudies kultūra. 2011, Nr. 3, p. 26-40.
• Easter in Lithuania Minor: Changes and Continuity in Tradition / Kristina Blockytė-Naujokė. Res humanitariae. 2020, t. 28, p. 59-80.