LTApie svečias šalis galima sužinoti iš knygų, paveikslų ar atvykėlių pasakojimų, tačiau tik apsilankius ir pagyvenus galutinai atsiskleidžia vietos gyventojų mentalitetas, etiketo subtilumai, kulinariniai gebėjimai, skonis, t. y. išryškėja įvairūs iš pirmo žvilgsnio nepastebimi buitiniai niuansai. Kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau - LDK) jau XV a. formuojasi tradicija žvalgytis po svečius kraštus, liudija 5-oji Kazimiero teisyno pastraipa, kur sakoma, kad norėdami lavinti riterių įgūdžius jaunuoliai gali keliauti į šalis, su kuriomis nevyksta kariniai konfliktai, tai patvirtino ir 1492 m. Aleksandro privilegija, bei Pirmojo Statuto trečiojo skyriaus aštuntas poskyris, teigiantis, kad bajorams „[...] вольно выйти из земли господарское для научения учинков рыцерских до всяких земль кром неприятельской земли.". [Iš teksto, p. 167]