LTPaanalizuoti Lietuvos ir Skandinavijos sąveiką paskatino tai, kad Lietuvos ir Skandinavijos santykių istorija kartojasi. Tiek pirmąkart 1917-1918 m., tiek ir antrąkart 1989-1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomybę skandinavai buvo pirmieji, suteikę moralinę ir materialinę paramą mūsų valstybei. Ir nors, iš šalies žiūrint, tai labiau primena konjunktūrinę draugystę, atsirandančią ir užgęstančią susidarius tam tikrai politinei konsteliacijai, sąveikos ištakos glūdi daug giliau. Jų reikėtų ieškoti abiejų Baltijos jūros krantų tautų istorinėje sąmonėje ir pasąmonėje. Čia slypi atsakymas į klausimą, ne tik ką mums davė skandinavai, bet ir ką mes davėme skandinavams. X a. labiausiai pastebima politinė, ekonominė, finansinė, karinė ir kultūrinė Lietuvos ir Skandinavijos sąveika, kurią suvokiame kaip abipusio veikimo istoriją. Lietuvos ir Skandinavijos sąveikos procese X a., remdamiesi Lietuvos vidaus politinės raidos bei Lietuvos ir Skandinavijos valstybių santykių intensyvumo kriterijais, išskirtume penkis laikotarpius: 1) nuo 1915 m. rudens iki 1918 m. rudens, 2) nuo 1918 iki 1927 m., 3) nuo 1929 iki 1940 m., 4) nuo 1940 iki 1988 m., 5) nuo 1989 m. iki šių dienų. [Iš teksto, p. 125]