LTŠio nedidelės apimties tyrinėjimo svarbiausi šaltiniai Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose esantys dokumentai, 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys. Pasinaudota 1915-1918 m. leisto Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (toliau - Lietuvių draugijos) Centro komiteto periodinio leidinio "Lietuvių balsas" informacija, Martyno Yčo, Rapolo Skipičio ir kitų atsiminimais, istorikų Prano Čepėno, Vytauto Leščiaus ir kitų tyrinėjimais. Rusijos imperijos 1897 m. surašymo duomenimis, lietuvių ir žemaičių kalbas gimtosiomis pripažįstančių buvo visose devyniose ukrainietiškose gubernijose: Chersono - 540, Jekaterinoslavo (dab. Dnepropetrovskas) - 325, Taurijos - 218, Kijevo - 168, Volynės - 131, Černigovo - 82, Podolės - 70, Charkovo - 58, Poltavos - 46. Daugiausia jie telkėsi šiuose miestuose: Odesoje - 418, Kijeve - 111, Jekaterinoslave - 66, Charkove - 44, Sevastopolyje - 37. Tai buvo kareiviai, tarnautojai, darbininkai, studentai, palyginti nemažai moterų. Taigi Ukrainoje tuo metu oficialiai užregistruoti galėjo būti 1638 lietuviai. Šie duomenys, nors ir netikslūs, atspindi lietuvių dinamikos Ukrainoje tendencijas, teikia informacijos apie telkimosi vietas. XX a. pradžioje lietuvių minėtose gubernijose daugėjo. [Iš teksto, p. 91]