Lietuvos statuso klausimas po 1940 metų Didžiojoje Britanijoje

LTKai visuomenė pradeda kalbėti apie XX a. istorijos baltąsias dėmes, tai paaiškėja, kad pačios didžiausios dėmės šio amžiaus antrojoje pusėje. Negana to, kad čia dar labai daug neaiškių dalykų, neįvertintų reiškinių, tačiau, kaip man regis, pats svarbiausias trūkumas, jog dar iki šiol neturime net paprasčiausios mūsų tautos pokarinės istorijos schemos. O ką jau kalbėti, pavyzdžiui, apie to laikotarpio išeivijos veiklos tyrinėjimus. Jų tiesiog dar nėra. Visa tai labai apsunkina to meto atskirų klausimų tyrimus. Artėjantis Lietuvos nepriklausomybės praradimo 60-metis ir jos atgavimo 10-metis simboliškai įgyja prasmę ir žadina visuomenės susidomėjimą tokiomis temomis, kaip mano pateikiamoji. Jau greitai bus dešimtmetis, kai mūsų visuomenei politiniu lygiu aiškinamas 1940 ir 1990 metų ryšys: 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktas įvardijamas, kaip buvusios nepriklausomos Lietuvos tęstinumo rezultatas. Kai kada šį tęstinumą dar mėginama argumentuoti išlikusiomis ir legaliai veikusiomis Lietuvos pasiuntinybėmis Vašingtone, Londone, prie Vatikano. Ir viskas. Tačiau tuo apsiriboti neturime teisės, net ir politine prasme tai pavojinga. Atėjo metas šį ribotą politinio pobūdžio aiškinimą skubiai keisti argumentuotu ir gerai išanalizuotu moksliniu aiškinimu. [Iš teksto, p. 81]