Lietuvių kalbos substantiva mobilia (mobilieji daiktavardžiai) : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjami substantiva mobilia (SM) daiktavardžiai – žodžiai, turintys tą patį leksinį kamieną (bei tuos pačius darybos formantus), bet skirtingas galūnes, rodančias skirtingos lyties įvardijamus asmenis ar aukštesnio rango gyvūnus, pvz., rašytojas – rašytoja, rãgis – rãgė. Šio darbo tikslas – nustatyti ir aprašyti vyriškosios ir moteriškosios giminės poras sudarančių daiktavardžių ypatumus, skiriančius juos nuo kitų daiktavardžių bei leidžiančius juos laikyti atskira darybine ,,asmenų (gyvūnų) kategorija“. Siekiant šio tikslo atlikta giminės poras sudarančių daiktavardžių semantinė ir darybinė analizė; aprašyti asmenų pavadinimai, neturintys porų pagal lytį; išryškintos SM daiktavardžių vyraujančios galūnių koreliacijos ir aptartas SM daiktavardžių santykis su gramatine giminės kategorija bei leksine semantine ,,asmenų kategorija“. Tyrimo metu nustatyta, kad SM daiktavardžiai darybos požiūriu daugiausia yra dariniai (98,6 %), o SM daiktavardžių klasė gausi darybos formantų – asmenų (gyvūnų) pavadinimai vedami su 54 priesagomis, 18 galūnių, 6 priešdėliais. SM daiktavardžių vyriškosios ir moteriškosios giminės galūnių koreliacijos produktyvumo eilė yra tokia: produktyviausios galūnės -as ir -ė; toliau eina -is(-ys) ir -ė; -as ir -a; -ius ir -ė. SM daiktavardžiai lietuvių kalboje apima 79,8 % DLKŽ užfiksuotų asmenų pavadinimų. Lietuvių kalbos SM daiktavardžių darybinė ,,asmenų kategorija“ yra gana retas reiškinys kitose indoeuropiečių kalbose, kuriose labiau išplito ne tokios pačios, o skirtingos darybos poros asmenims pagal lytį įvardinti.

ENThis dissertation analyses substantiva mobilia (SM) nouns: words that have the same lexical stem (and the same formants), but different endings, which specify the gender of the named persons or animals, e.g. rašytojas – rašytoja (male author – female author), rãgis – rãgė (male horned animal- female horned animal). The aim of this dissertation is to determine and describe the characteristics of nouns consisting of feminine and masculine form pairs, the differences of such nouns from other nouns, and what allows them to be considered a separate formative category for persons (or animals). In pursuit of this goal a semantic and word-forming analysis was done of nouns that form gender pairs; lists were compiled of nouns naming persons that do not form gender pairs; the main ending correlations of SM nouns were established; and the relationship of the SM nouns with the grammatical gender categories and the lexical semantic “category of persons” was discussed. The analysis revealed that with regard to the word-formation, SM nouns are mostly derivatives (98.6 %); the SM noun class is rich in derivational possibilities: nouns indicating persons or animals are derived by means of 54 suffixes, 18 endings and 6 prefixes. What concerns the ending correlation between feminine and masculine SM nouns, the most productive endings are -as and -ė; followed by -is (-ys) and -ė; -as and -a; -ius and -ė. In the DLKŽ (Dictionary of Modern Lithuanian), the SM nouns account for 79.8 % of all names for persons identified in the Lithuanian language. The derivative “category of persons” of the Lithuanian SM nouns is a rare phenomenon amongst other Indo-European languages that have more likely developed other means of forming pairs to name persons according to the gender.

• Lithuanian substantiva communia and their translation into English / Ona Laima Gudzinevičiūtė, Dalė Roikienė. Filologija. 2012, Nr. 17, p. 56-66.
• Žodžių daryba rankraštinėje Kazimiero Kristupo Daukšos lietuvių kalbos gramatikoje / Antanas Smetona. Acta linguistica Lithuanica. 2003, t. 49, p. 63-102.