Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas : disertacija

LTDisertacijoje sinchroniškai aprašomas dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių vyriškosios (VG) bei moteriškosios (MG) giminės formų ir būdvardžių bevardės giminės (BG) formų valentingumas; aptariami atitinkamų VG, MG formų ir BG formų valentingumo skirtumai, priklausantys nuo kalbamųjų formų tarpusavio semantinių bei sintaksinių skirtumų […]. Būdvardžių nagrinėjimas valentingumo požiūriu kol kas tik pradėtas (plg. Tekorienė 1983; 1985, 1990). Darbe aptariamos kalbininkų iki šiol nepastebėtos būdvardžių vartojimo tendencijos, naujai interpretuojami kai kurie kalbos reiškiniai. Būdvardžio valentingumas darbe suprantamas kaip būdvardžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių laisvų vietų, kurias sakinyje (ar žodžių junginyje) užima tam tikros reikšmės žodžiai bei jų formos arba jų atitikmenys. Pagal valentingumą būdvardžiai klasifikuojami ne kaip leksemos, bet kaip sememos. Pavartojus būdvardį skirtingomis reikšmėmis, jo valentingumas gali skirtis ir kiekybiniu, ir kokybiniu atžvilgiu. Valentingumas siejamas su trimis lygmenimis: abstrakčiu loginės semantikos ir dviem konkrečiais kalbos lygmenimis – sintaksės ir leksinės semantikos. Laikomasi požiūrio, kad argumentų semantinės funkcijos ir sakinio semantinė struktūra priklauso nuo to, kaip interpretuojama nusakomoji situacija, ir pateikia tam tikrus mūsų suvokiamos situacijos aspektus. Būdvardžių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formų valentingumas susijęs ne tik su būdvardžio reikšme, bet ir su laipsnio gramatinės kategorijos specifika reikšti daiktų ypatybių kiekio skirtumus. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe thesis synchronically describes the valency of male (M), female (F), and generic (G) adjectives in Lithuanian language; discusses the differences between valencies of M, F, and G adjectives which depend on in-between semantic and syntactic differences of spoken forms […]. Analysing adjectives from valency point of view has just been started (Tekorienė 1983; 1985, 1990). The thesis discusses the tendencies of adjective usage that have not been noticed by language specialists and newly interprets some language phenomena. In the thesis , the valency of adjectives is understood as their critical ability to open certain number of free spaces in a sentence (or combination of words) occupied by words with certain meanings, their forms or equivalents. Based on valency, adjectives are classified as sememes, not as lexemes. The valency of an adjective used in different meanings may differ both quantitatively and qualitatively. The valency is related to three levels: abstract logical semantics level and two specific language levels – syntactical and lexical semantics. The author sticks to the position that semantic function of arguments and semantic structure of a sentence depends on how the situation being discussed is interpreted; he presents certain aspects of understanding the situation. The valency of higher and highest level adjectives is related not only to the meaning of adjectives but also to the specificities of grammatical category of an adjective level used for expressing the amount of features possessed by the subject.

• Agento funkciją suponuojančių veiksmažodžių semantika / Rita Baranauskienė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2006, 3, p. 279-286.
• Agento ir patiento semantinių funkcijų samprata / Rita Baranauskienė. Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys : mokslinių straipsnių rinkinys / redaktorių kolegija: pirmininkė - Jadvyga Krūminienė ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. P. 459-471.
• Agento semantinės funkcijos prie veiksmažodžių samprata / Rita Baranauskienė. Tiltai. 2004, Nr. 1 (26), p. 109-114.
• Anwendung der Valenztheorie in der litauischen Sprachforschung / Artūras Judžentis. Res Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici. 2007, 11, p. 59-70.
• Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 89, p. 75-92.
• "Atžvilgiu" konstrukcija valentingumo aspektu / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 245-269.
• Aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių valentingumas / Loreta Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 46, p. 131-144.
• Dažniausių lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo modeliai / Rita Blauzdytė, Erika Rimkutė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 13-19.
• Patiento funkciją suponuojančių veiksmažodžių semantika / Reda Baranauskienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2005. P. 109-114.
• Patiento semantinės funkcijos samprata / Rita Baranauskienė. Tekstas ir kontekstas: prasmės formavimasis / redakcinė kolegija: Ilona Mickienė (pirmininkė) ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2004. P. 118-126.
• „Prieraišus“, „prieraišumas“ valentingumas dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 88, p. 181-205.
• Veiksmažodžių numatoma linksnių patiento funkcija ir jos atmainos / Rita Baranauskienė. Kalbos vienetų semantika ir struktūra / redakcinė kolegija: Albinas Drukteinis (ats. red.) ... [et al.]. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. P. 5-12.