Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje

LTKnygoje nagrinėjama mokslo pažintinė misija, sukaupto žinių lobyno turinys ir jo vaidmuo civilizacijos raidoje; čia siekiama atskleisti pasaulio pažinimo reikšmę ugdant žmonijos intelektinį potencialą. Aptariami mokslo teiginių pagrįstumo klausimai bei tyrinėjimo būdai (sąvokos, prielaidos, interpretacijos, teorinės konstrukcijos), paplitę gamtos moksluose. Taip pat nagrinėjami tyrinėjimų rezultatų apibendrinimai, teikiantys galimybių konstruoti teorinius realybės ir gyvenimo tikrovės modelius. Mokslo raidos epizodų analizė atskleidžia, kad XX a. įvykę mokslo ir technologijos šuoliai, jau brendę antikinės minties labirintuose, kardinaliai pakeitė gyvenimo sąlygas ir iškraipė vertybinę Vakarų pasaulio orientaciją. Nors pokyčiai, esmingai paveikę humanitarinį mąstymą, kreipė dėmesį į racionalumo, konkretumo ir teorinio argumentavimo reikalavimus, ši teorinė kryptis pasirodė esanti nepakankama ieškant aiškių atsakymų į keliamus žmogaus būties klausimus. Pagilėjo atotrūkis tarp žinių, ateinančių iš priekinių tyrimų linijų ir vyraujančių studijų programose. Šie pokyčiai, pakirtę pasitikėjimą klasikiniu pasaulio aiškinimu, atvėrė kelią ne tik naujoms mokslo kryptims, bet ir įvairioms, vaizduote paremtoms interpretacijoms, nesirūpinančioms teiginių pagrįstumu. Paskutinė knygos dalis skirta teorinei „Chaoso ir Tvarkos“ problematikai, kurioje intensyvūs tyrinėjimai suformavo svarbias šiuolaikiniam mokslui idėjas, tyrimų ir interpretacijų metodus. Pastarieji teikia galimybių geriau spręsti prognostikos klausimus ir kurti realią mokslo ir valstybinio gyvenimo politikos strategiją. Knygoje taip pat aptariami lietuviškos intelektinės patirties bruožai. [Iš leidinio]

ENThe book analyzes the mission of scientific knowledge as well as the content of accumulated data in its role in the development of civilization; here the meaning ofscientific knowledge while fostering humanity’s intellectual potential is revealed. The questions about the basis for scientific assertions and its validity are discussed as well as the instrumentality of research (concept, assumptions, interpretations, theoretical constructs) that dominate the natural sciences. The generalizations of research results are also investigated which enable the possibilities for constructing models of theoretical reality as well as truths of practical living. The events analysis of XX Century scientific progress reveals that the leaps of science and, which already began maturing in the wisdom labyrinths of antiquity, have cardinally changed the living conditions and shaped the value orientation of Western world. The changes, having significantly altered humanitarian thinking, strengthened the attention for requirements of rationality, concreteness and theoretical argumentation. However, this theoretical direction appeared as insufficient when searching for answers to questions rose about human existence. The gap deepened between the knowledge coming from the front lines of research and the dominant study programs.These changes undermined the confidence in the classical explanation ofthe world and opened a path not only for new directions ofscience but also for a variety ofimaginatively supported interpretations. The last segment of the book is dedicated to theoretical topics of „Chaos and Order“, where in the accomplished intensive investigations formed important ideas for science, and for its methods of research and interpretation. The latter enabled possibilities to better solutions for questions of predictability and to create strategy for policies of realistic science as well as the affairs of the state. In the book the attributes of Lithuanian intellectual experience are discussed also. [From the publication]