Lietuvių etiologinės sakmės : disertacija

LTDisertacijos tikslas – nustatyti svarbiausias lietuvių etiologinių sakmių dominantes, pasitelkus istorinį, kultūrinį ir geografinį kontekstą. Išryškinus pagrindines lietuvių etiologinių sakmių reikšmes, mėginama apibūdinti žanrą kaip specifines religines ir kultūrines universalijas atspindintį reiškinį. Aprašant lietuvių etiologines sakmes, į žanrą žiūrima dvejopai: kaip į tradicinės pasaulėjautos sąlygojąmą tekstų visumą ir kaip į jo vertinimus dabartiniu – subjektyviu (fenomenologiniu) – požiūriu. Darbe remiamasi kompleksine metodologija: derinami lyginamasis-istorinis, interpretacinis, aprašomasis tyrimo būdai. Tiriant lietuvių etiologines sakmes, remiamasi pagrindiniu lietuvių etiologinių sakmių masyvu. Jame sutelktos sakmės, užrašytos nuo XIX a. pr. iki mūsų dienų. Tai įvairių rinkėjų iš įvairių žmonių užfiksuota lietuviška etiologinė naratyvinė patirtis. Darbe lietuvių etiologinės sakmės lyginamos su mitu, bandomi aprašyti įvairūs sakmėse atrasti atsakymai į egzistencinius klausimus, sakmės analizuojamos įvairiais aspektais: temų, personažų, idėjų. Į jas bandoma pažvelgti įvairias požiūriais: nuo sakralaus iki profaniško, nuo Šv. Rašto įtakos iki anekdotiškų situacijų. Nagrinėjamos tokios temos kaip pasaulio gimimas ir sandara, moralė, krikščioniškosios ir ikikrikščioniškosios kultūros sandūra, gyvenimas, mirtis, vyro ir moters kilmė bei santykis.

ENThe purpose of the thesis is to determine the most important dominants of Lithuanian etiological stories by employing historical, cultural and geographical contexts. Having revealed the main meanings of Lithuanian etiological stories, the author attempts to describe the genre as a phenomenon that reflects specific religious and cultural universals. In the description of Lithuanian etiology the genre is viewed in a two-fold way: as a wholeness of texts determined by the traditional attitude and as its evaluation in a contemporary – subjective (phenomenological) – respect. The work employs a complex methodology: comparative-historical, interpretational and descriptive methods of analysis are combined. In the analysis of Lithuanian etiological stories the main range of Lithuanian etiological stories is referred to. It includes stories written since the beginning of the 19th century until the present day. This is a Lithuanian etiological narrative experience recorded by various collectors of various people. Lithuanian etiological stories are compared with myths. The author attempts to describe answers to existential questions found in various stories. Various aspects of stories are analysed: themes, people, ideas. The author tries to view them in many respects: from sacred to profane, from the Sacred Script to humorous situations. The following themes are analysed: the birth and composition of the world, morality, the collision of Christian and pre-Christian cultures, life, death, and the origin and relations of man and woman.