Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai

LTSkundai ir kompromituojamoji medžiaga buvo svarbi sovietinės politinės sistemos dalis, paslėpta nuo visuomenės. Oficialiai, kad ir ribojant, „suvaldant“, kritiški pasisakymai iš respublikų buvo leidžiami, jie laikyti svarbiais tuometiniam „darbui su kadrais“. Tačiau tai buvo tik parodomoji pusė. Ne mažiau reikšminga nomenklatūros karjerai buvo paslapčia rinkta kompromituojamoji medžiaga, kurios svarbią dalį sudarė skundai. Dar prieš keletą metų šios medžiagos tyrimai buvo neįmanomi dėl Maskvoje įslaptintų archyvų. Nomenklatūros tinklai tirti remiantis buvusių veikėjų prisiminimais, interviu su jais, taip pat respublikinio lygio archyvine medžiaga. Akivaizdžiai trūko aukščiausio - Maskvos lygmens, archyvinių šaltinių, kurie leistų ištirti ne tik apie kokius nusižengimus iš respublikų buvo informuojama aukščiausia valdžia, bet ir kaip tie skundai būdavo tiriami, panaudojami. Istorikams dažniausiai tenka tirti paprastų žmonių laiškus valdžiai ir atskleisti tuometinius valdžios ir visuomenės santykius. Istorinėje literatūroje yra atkreiptas dėmesys į skundus irjų reikšmę TSRS. Sheila Fitzpatrick skyrė laiškų valdžiai rūšis Stalino valdymo laikotarpiu. Šio laikmečio laiškus aukščiausiai vadovybei savo monografijoje tyrinėjo Vladas Sirutavičius, o keletą jų dokumentų rinkinyje publikavo Mindaugas Pocius. Neringa Klumbytė neseniai išleistoje monografijoje aptaria laiškų spaudai, būtent žurnalo „Šluota“ redakcijai, pobūdį. Tomas Vaiseta „Nuobodulio visuomenėje“ atkreipia dėmesį, kad laiškai valdžiai buvo svarbus būdas darbininkams išdėstyti valdžiai savo požiūrį. Arūnas Streikus yra aptaręs skundų ir informacijos valdžiai svarbą sovietinės cenzūros veikloje.Kaip matyti, literatūroje didžiausias dėmesys skiriamas „piliečių“ skundams ir laiškams ar respublikos ribų neperžengiantiems funkcionierių konfliktams, kuriems kilus kreiptasi į sovietinės Lietuvos vadovus ar spaudos atstovus. Be abejonės, tokius laiškus skaitančiųjų simpatijos yra skundų autorių pusėje. O šiame šaltinių rinkinyje dėmesys atkreipiamas į tikslinę nomenklatūros laiškų į Maskvą grupę - publikuojami tuometinei valdžiai priklausiusių žmonių skundai. Šiuos laiškus rašė tokie pat žmonės kaip ir jų skundų objektai - iš tos pačios socialinės aplinkos, galbūt tik buvę kiek žemesnėse pozicijose pagal hierarchiją. Vargu ar galime juos priskirti prie nukentėjusių ar skriaudžiamų žmonių. Publikuojami dokumentai yra svarbūs vėlyvojo sovietmečio analizei, nes lietuviškosios nomenklatūros skundai TSKP CK padeda nušviesti imperijos centro ir periferijos santykius, atskleisti sovietmečio elito klanų vertybinę orientaciją ir kasdienybę. Taip pat šie dokumentai leidžia tirti, kaip aukščiausia sovietinė valdžia vertino skundus, kokiu būdu organizavo intervenciją į periferijos valdymą. [Iš Įvado]