Lietuvos geopolitika ir diplomatija 1918-1940 m.: nesėkmių priežastys

LTPirmiausia turiu prisipažinti, jog šį pranešimą, ne visai optimistiniu pavadinimu, paakino du dalykai: profesinis ir pilietinis. Viena vertus, kaip istorikas profesionalas nuolat keliu sau klausimą, kas atsakingas už Lietuvos valstybės žlugimą Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir ar nebuvo galima išvengti šio liūdno įvykio? Iškart pasakysiu, jog nepritariu pozicijai, kad mažų valstybių likimą tarpukariu lėmė tik didžiųjų šalių interesai ir politika. Toks fatalizmas man nepriimtinas todėl, kad visą atsakomybę už mažų valstybių likimą suverčiant tik didžiosioms valstybėms, mažosios šalys iš tikrųjų nebetenka visaverčio tarptautinių santykių subjekto statuso. Kitaip tariant, jeigu tarptautinėje politikoje nuo Lietuvos pozicijos niekas nepriklausė ir viską sprendė tik didžiosios šalys, tai kiekgi visavertė buvo pati Lietuvos valstybė? Kadangi pirmosios Lietuvos Respublikos tarptautiniu statusu ir savarankiškumu neabejoju, todėl negaliu nepripažinti ir jos atsakomybės už priimtus konkrečius sprendimus ir vykdytą užsienio politiką. Antra vertus, imtis šios temos paskatino dabartinės Lietuvos nevienareikšmės užsienio politikos batalijos bei įsitikinimas, kad demokratinėje visuomenėje istorija turi ir pilietinių (ne politinių) įsipareigojimų valstybei. [Iš teksto, p. 45]