Baltijos valstybių delegacijų bendradarbiavimas Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 metais

LTŠį pranešimą išprovokavo neseniai Kryme įvykęs buvusių Sovietų Sąjungos pakraščių respublikų, sukūrusių savo nepriklausomas valstybes po 1990 m., vadovų susitikimas. Jų tikslas buvo ne tik Jaltos konferencijos 1944 m. nustatytų Vidurio Europos valstybių sienų pakeitimo įtvirtinimas, bet ir Pabaltijo, Ukrainos, Kaukazo valstybių, Lenkijos bendradarbiavimo stiprinimas. Šis susitikimas labai panašusį prieš 80 metų vykusius įvykius, kai Paryžiaus taikos konferencijos metu taip pat tarėsi nuo Rusijos imperijos atsiskyrusios ir savo nepriklausomas valstybes kuriančios Pabaltijo respublikų, Baltarusijos, Ukrainos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos delegacijos. Paryžiaus taikos konferencija 1919 m. užbaigė Pirmąjį pasaulinį karą, sugriovė nuo viduramžių susiklosčiusį bei 1815 m. Vienos kongreso įteisintą politinių jėgų santykį Europoje ir beveik dvidešimtmečiu! įtvirtino kitokią politinę Europos sanklodą. Svarbiausias konferencijos tikslas buvo Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių Taikos sutartis su karą pralaimėjusiomis valstybėmis, bet greta to kilo daug kitų problemų, kurias iškėlė per karą subyrėjusių Rusijos, Austrijos-Vengrijos bei Vokietijos imperijų griuvėsiuose susikūrusiosir į nepriklausomybę pretenduojančios tautinės Vidurio bei Rytų Europos valstybės. Mus šiuo atveju domina siekusių nuo Rusijos atsiskirti tautų, pirmiausia Baltijos valstybių padėtis, tiksliau Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendros pastangos gauti savo vyriausybių bei valstybių pripažinimą. [Iš teksto, p. 32]