LTDisertacijos objektas – liaudiški fitonimai, pačios autorės rinkti įvairiose šnektose per ekspedicijas bei žodynuose. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas fitonimų darybos motyvacijai. Analizuojami motyvuoti fitonimai: visi priesaginiu būdu sudaryti pavadinimai sudurtiniai ir sudėtiniai vardai laikytini motyvuotais. Tiriant fitonimų darybos motyvaciją pastebėta, kad priešingai nei bendrinėje kalboje, šnektose kiek daugiau vartojama dūrinių nei priesagų vedinių. Motyvacijos aiškumas yra vienas būdingiausių liaudiškų terminų požymių. Pažįstant augalus ir juos įvardijant nominacijos procese remiamasi šiais penkiais žmogaus pojūčiais: rega (baltkė), klausa (čiužùlis), uosle (muškãtulis) lytėjimu (daglis), skoniu (kartõkšlis), tačiau išanalizuota tarmių medžiaga rodo, kad augalų pažinimo ir nominacijos procese svarbiausi yra regimieji pojūčiai. Surinkta ir darbe išanalizuota medžiaga įdomi ne tik kalbiniu požiūriu. Žodinės tradicijos būdu perduodami iš kartos į kartą liaudiški fitonimai glaudžiai susiję su tam tikro laiko kultūrine bei socialine situacija, atspindi visuomenėje egzistuojančias vertybes bei stereotipus, todėl tokių pavadinimų darybinė, semantinė struktūra yra svarbi ir kultūros istorijai, padeda geriau pažinti mūsų tautos mentalitetą, pasaulėjautą, jos šaknis, teikia medžiagos etniniams ir psicholingvistiniams tyrimams. Tarmės leksikos aprašo duomenys ir išvados turėtų būti svarbūs ne tik lietuvių leksikologijai, dialektologijai, bet ir baltistikai. Įvairi liaudiškų augalų vardų sinonimika yra vienas iš pagrindinių mokslinės botanikos terminijos šaltinių. [Iš leidinio]
ENMotivated vernacular plant names are analyzed in more detail for the first time in the Lithuanian linguistics: the motivation of name construction and usage trends are discussed, the distribution, oldness and newness of the names are evaluated, origin of some loanwords and preconditions of their occurrence are established. The object of the work consists of almost 300 motivated vernacular plant names used in Northern Panevėžiškiai dialect and about 3000 vernacular plant names used in other Lithuanian dialects and various scripts. Such analysis is important not only to the Lithuanian dialectology and lexicology but also to lexicography as no paper presenting and analysing vernacular plant names has been carried out after The Lithuanian Dictionary of Botanics, published in 1938, up till the present. The data collected may be used to compile a dictionary of vernacular plant names in the future.