Stanislovo Košutskio epitalamijas: nuo klasikinio žanro link politinių aktualijų

LTStanislovo Košutskio kūrinys [Epitalamijas Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vestuvėms (1548)] mokslininkų vertinamas nevienareikšmiškai. Lenkų literatūros istorikai jį įvardijo „politine brošiūra“ arba „seimo kalba“, o lietuvių mokslininkė Košutskį vadina „poleminio“ epitalamijo kūrėju. Reikia pažymėti, kad poleminių, politinių, publicistinių ekskursų gausu ir kituose XVI–XVII a. LDK epitalamijuose (Petro Roizijaus, Adomo Šrėterio, Jono Radvano ir kt.), tačiau Košutskio epitalamijas išsiskiria autoriaus angažuotumo ir moralinės laikysenos požiūriu. Mikalojaus Radvilos Rudojo dvariškis ir poetas gina Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto teisę kurti santuoką abipusių meilės jausmų pagrindu, o ne pagal tuometinius valdovų hierarchijos principus, pasitelkdamas tam gausybę nuorodų iš Šventojo Rašto kaip Dievo valios įrodymų. Senojoje LDK literatūroje autorius dažniausiai slepiasi už konvencinės topikos, retorinių figūrų, aukštojo stiliaus įmantrybių. Atviras autoriaus pozicijos demonstravimas yra gana retas atvejis. Būtent todėl Košutskio epitalamijas vertintinas kaip originalus XVI a. LDK literatūros ir kultūros tekstas. [Iš teksto, p. 164]