Simono Daukanto rašytų epitafijų Simonui Lopacinskiui ir Kotrynei Daukantienei ortografija ir datavimas

LTYra išlikę du akmens antkapiai su iškaltomis epitafijomis, rašytomis Simono Daukanto: giminaičiui Stanislovui Lopacinskiui (~1745–1814) ir motinai Kotrynei Daukantienei (~1757–1847). Tai ypatingas atvejis, nes XIX a. pirmojoje pusėje beveik neišlikę lietuviškų įrašų antkapiuose. O šiedu įrašai dar ir gana ilgi. Pati lietuvių kalba juose atrodo simbolinė, deklaratyvi to meto kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama Daukanto ortografija, naudota tose epitafijose. Abi rašytos skirtingu metu, jose atsispindi skirtingo laiko Daukanto rašyba. Šiame straipsnyje, naudojant grafochronologijos metodą, analizuojamos ir datuojamos pagrindinės Daukanto epitafijų ortografijos ypatybės bei pačios epitafijos. Reikšminiai žodžiai: XIX a. epitafijos; ortografijos istorija; lietuvių kalbos istorija; Simono Daukanto rašyba; grafochronologija. [Iš leidinio]

ENThere are two known stone monuments with epitaphs, written by Simonas Daukantas in his own orthography: for a relative priest Simonas Lopacinskis (died in 1814) and for his mother Kotrynė Daukantienė (died in 1847). Analysis of Lopacinskis’s epitaph spelling proves that Daukantas inscribed the text of the gravestone approximately in 1838–1841 (24–27 years after the death of Lopacinskis). His mother’s epitaph is said to be compiled by Daukantas in the beginning of 1848. And graphochronological research reconfirms that this epitaph includes features characteristic to Daukantas orthography in about 1848–1850. Entire Lopacinskis’s epitaph was chiseled out in capital letters. Analysis shows, however, that most of the text written by Daukantas hand must have initially been rendered in lower case letters. And Daukantienė’s epitaph might have been chiseled out not directly from Daukantas’s handwritten note, but from the text first set in print. Daukantas spelled his mother’s last name DAU‑KONTIENE with the digraph , signifying her native dialectal diphthong [ọn]. Elsewhere at the time Daukantas preferred different digraph <ąn>, so the spelling with might have been an important identity trait of his mother and of his entire family. Had Daukantas’s own signature in Lithuanian survived, it might have contained the same digraph – Daukont’s or Daukontas. Keywords: epitaphs of the 19 c.; history of orthography; history of Lithuanian; spelling of Simonas Daukantas; graphochronology. [From the publication]

• Simono Daukanto 1846-ųjų "Pasakų Fedro" rankraščio ir spaudinio ortografija / Giedrius Subačius. Archivum Lithuanicum. 2022, t. 24, p. 131-186.
• Simono Daukanto Rygos ortografija (1827-1834) / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 471 p.
• Simono Daukanto Sankt-Peterburgo ortografija (1834-1846) / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 636 p.