Dėl saugumo komplekso formavimosi Rytų Pabaltijyje

LTNepaisant to, kad dar Pirmojo pasaulinio karo metais Rytų Pabaltijyje prasidėjo nacionaline idėja paremta fragmentacija, ilgą laiką nebuvo aišku, kam regionas priklauso - ar Versalio taikos institucionalizuotai Europai, ar Rytų anarchijai. Tik 1922 m. buvo baigtas Estijos, Latvijos ir Lietuvos juridinio pripažinimo procesas, o Lenkijos rytinė siena buvo pripažinta dar po metų. Bet ir tie formalūs juridiniai sprendimai nepanaikino abejonių dėl fiksuotos padėties pastovumo. Abejones skatino principų neaiškumas. Pavyzdžiui, Estija ir Latvija, kaip naujos ir santykinai nedidelės valstybės, išsilaikė kovodamos prieš bolševikinę anarchiją. Tačiau kaip tik toji kova darė Estijos ir Latvijos perspektyvą nelogišką, kadangi eventualiu bolševikų nuvertimo ir legitimios Rusijos atkūrimo atveju institucionalizuotoji Europa Estijai bei Latvijai galėjo projektuoti tik teorinį valstybingumą. [Iš teksto, p. 120]

ENIn search of alternatives to the consequences that befell the nations on the eastern shore of the Baltic after 1939, the so-called "round table" idea is discussed, which arose in the mid-1920's and acquired a certain formal definiteness at least three times: on February 9, 1929, when a regional protocol on the coming into force of the Briand-Kellog Pact was signed; in July 1933, when a regional protocol on the Definition of Aggression was signed; and in 1934, when the Eastern Pact was being drafted. The essence of this idea was that the nations of the Eastern Baltic (the USSR on the one hand and the Baltic States plus Poland and eventually Finland and Romania on the other) would renounce forming hostile blocs against each other, thus recognizing that their security was objectively interconnected and with this recognition reducing the tension among them. In a theoretical sense this situation could be verified by using the concept proposed by Barry Buzan of a "security complex," i.e., the mature regional coexistence of nations that recognize each other's sovereignty and territorial integrity. An analysis of events between the wars shows that in the Eastern Baltic region the factors that undermined the peaceful coexistence of nations were much stronger than the ones that encouraged it. Thus, the nations of this region were condemned to gravitate individually toward the greater centers of power - to one side or the other - with unclear prospects of security. [From the publication]