Daugiakalbės 1809 metų eilės Marijampolėje. Atradimai, reikšmės, hipotezės

LTPristatomi ir interpretuojami Užnemunėje 1809 m. sukurti lenkiški ir lietuviški eiliuoti tekstai, iki šiol nepatekę į lietuvių literatūros istorikų dėmesio lauką. Tikslinama istorikų tezė, kad Tado Kosciuškos sukilimo politinės lietuviškos raštijos proveržis dėl nepalankių išorinių aplinkybių nuslūgo. Užnemunėje politinės aplinkybės – Prūsijos aneksijos tarpsnis (1795–1807), napoleoninis išsivadavimo etapas, konstitucinis Varšuvos Kunigaikštystės bei Lenkijos Karalystės periodas (1807–1830) – buvo palankios tolesnei šios raštijos plėtrai. Straipsnyje gręžiamasi ir į antrąjį šią raštiją legitimizavusį faktorių – senąją retorinę kultūrą, kurioje daugiakalbiai tekstai heterogeniškoje visuomenėje buvo laikomi deramais viešomis progomis. Dėmesys sutelkiamas į tris 1809 m. kūrinius: lenkišką Hyacinto Jabłońskio eilių ciklą, išleistą 1809 m. Marijampolės seimelio iniciatyva; lenkišką–lietuvišką proginį sveikinimo eilėraštį, hipotetiškai deklamuotą šio seimelio atidarymo proga; keliamos hipotezės apie Napoleono epochos lietuviško kūrinio „Marijampoliečių daina“ kilmę ir sociokultūrinį kontekstą. Tekstus vienija optimistinis prisikeliančios unijinės tėvynės vaizdinys, būdingas lituanistikos bemaž ignoruojamai XIX a. pradžios legionierių pilietinei poezijai. Lietuva joje – autonomiška „sava žemė“, „tėviškė“. Rekonstruojamos komunikacinės situacijos, kurios leidžia kelti naujas hipotezes apie lietuviškos poetinės raiškos prielaidas viešojoje erdvėje XIX a. pradžioje. Reikšminiai žodžiai: daugiakalbė Lietuvos raštija; karinė poezija; lietuviškos pilietinės eilės; lietuvių kalba viešajame gyvenime; Užnemunė; Napoleono karų epocha; 1809 m.; Marijampolės seimelis. [Iš leidinio]

ENPolish literary historians have drawn a great deal of attention to patriotic writing, military poems of the period between 1807 and 1814. The year 1809, when the Duchy of Warsaw regained the lands occupied by Austria, was a special time of creative ascent. The fact that these poems were also written in Lithuanian is a novelty that has not been studied so far. The article presents a new source – a manuscript book of the silva rerum genre – by Andrzej Katyll (Lith. Andriejus Katilius), a professor and a priest at the Marian monastery school in Marijampolė. It contains over a hundred of Polish, a number of Latin, and three Lithuanian poems. A bilingual 72-line poem of 1809 – a greeting to a Lithuanian and a Pole on the occasion of the opening of the Marijampolė sejmik (local parliament) – deserves special attention. The article is based on the hypothesis that this poem is part of a public paratheatrical event. This is the first and only case in the history of old Lithuanian parliamentarianism: no other evidence was found that Lithuanian was used in local parliaments. In 1809, sejmik of Marijampolė supported the cycle of military poems (in Polish) by Hiacynt Jabłoński. This is a new fact in Lithuanian studies. It is hypothesised that the public use of the Lithuanian language was legalised by the old rhetorical culture, that took root in the Baroque era and spread through the system of schools.The article also examines the Lithuanian work of 1809, ‘The Song of the Marijampolians’, supposedly anonymous. It represents knightly ethos and a secular conception of honour; the motif of a military victory in saving the homeland, Lithuania, prevails in it. In the context of Lithuanian literature, which was dominated by religious writing, it is a novelty and one of the first instances. Hypotheses are raised about the functioning of this work. All the facts and hypotheses presented here introduce some adjustments to the general conception of early Lithuanian literature, in which the region on the left bank of the Nemunas River (Suwalszczyzna, formerly part of the Duchy of Warsaw and later of the Kingdom of Poland) was considered to be ‘slumbering’, that is, not involved in the literary creative process until the mid-nineteenth century. Keywords: multilingual Lithuanian writing; Lithuanian civic verses; Lithuanian language in public life; the left bank of the Nemunas (Sudovia, Suwalszczyzna); Napoleonic wars; 1809; Marijampolė sejmik. [From the publication]

• 1861-1862 m. Lietuva: patriotinės religinės manifestacijos / Ieva Šenavičienė. Lietuvos istorijos metraštis. 2007, 2006/1, p. 5-32.
• Dainų sąsiuvinis kaip asmeninės raštijos formatas / Jurgita Ūsaitytė. Tautosakos darbai 2015, 50, p. 200-225.
• Lietuva ir Napoleonas / Virgilijus Pugačiauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 246 p.
• Lietuviškų karinių-istorinių dainų repertuaro istorinė raida / Lina Petrošienė. Etninė kultūra. 2017, Nr. 10, p. 77-90.
• Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 374 p.
• Lietuvos istorija. T. 7, d. 1, Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.) / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : Baltų lankų leidyba, 2012. 484 p.
• Pasakojimai apie respubliką : literatūra ir politika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saulėlydyje / Darius Kuolys. Darbai ir dienos. 2007, t. 48, p. 151-165.
• XIX a. antrosios pusės asmeniniai tekstų rinkiniai ir jų istorinis kontekstas / Jurgita Ūsaitytė. Tautosakos darbai 2018, 55, p. 107-133.
• Zapomniane oblicza pedagogiki i szkół Oświecenia : pedagogika i poezja w mariampolskiej szkole marianów w świetle źródeł rękopiśmiennych drugiej połowy XVIII i początku XIX wieku / Dalius Viliūnas. Ephemerides Marianorum : studia historyczno-teologiczne. 2015, t. 4, p. 151-183.