LTSarbievijaus gyvenimą Pašakauskis aprašo glaustai, kaip ir dera „gyvenimo santraukoje“ (summariolum), dėmesį sutelkdamas į pagrindinę teminę giją – „geros mirties“ ir ruošimosi jai motyvą. Žymiojo Lietuvos provincijos jėzuito gyvenimo pavyzdžiu, pasiremdamas kitų jėzuitų liudijimais ir pamokslininkų pavyzdžiais, iliustruoja pasaulio tuštybę, kviesdamas ją reflektuoti, tačiau nepamiršta ir pagirti poeto bei pamokslininko gabumų, darbų ir nuopelnų Draugijai. Skaitytojui bus įdomu sužinoti Pašakauskio pateikiamas Sarbievijaus mirties detales ir jas palyginti su kitomis viešajame diskurse ir mokslinėje literatūroje sklindančiomis versijomis. Be abejo, šis trumpasis Sarbievijaus gyvenimo aprašymas jau vėlyvas (ankstesni nėra išlikę), bet jį, kaip ir kitus, Pašakauskis greičiausiai rengė remdamasis iš karto po mirties Varšuvoje parašytu nekrologu, nes toks turėjo būti parengtas pagal Draugijos reikalavimus. (Tokiu atveju, jei toks XVIII a. viduryje jau nebuvo išlikęs, jį galbūt parengė pats Pašakauskis; tą rodytų jo nuorodos į kitus autorius.) Dėl šio žanro jėzuitų tekstams taikomų nuostatų ir jų tradicijos ši trumpoji biografija nepasižymi detalumu ir, ko gero, nėra labai patikima, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbios Sarbievijaus poezijoje temos (dangaus tėvynės ilgesys, gyvenimo trumpumo, laikinų ir amžinųjų dalykų santykio) čia atliepiamos jo paties gyvenimo ir netgi pomirtinių pasirodymų bičiuliams jėzuitams pavyzdžiais ir įvertinti, kokia pomirtinė opinija apie garsųjį Draugijos poetą formuojasi jėzuitiškame naratyve. Šis Sarbievijaus gyvenimo aprašymas su lietuvišku vertimu skelbiamas pirmą kartą. [Iš leidinio p. 203]