LTProginis leidinys Sława nieśmiertelna polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego Heroiny („Lenkų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herojės nemirtingoji šlovė“), skirtas Teresės iš Sapiegų Radvilienės sutuoktuvėms (1739) su Jeronimu Florijonu Radvila (1715–1760), yra parašytas pagal žanro konvencijas. Leidinys išėjo su korektūros klaida, įsivėlusia romėniškais skaitmenimis nurodant leidimo datą MDCCLX (1760) vietoje MDCCXL (1740). Leidinys parengtas ir dedikuotas Lietuvos pijorų provincijos vardu. Šis kūrinys iki šiol nebuvo nuodugniau nagrinėtas. Leidinį sudaro kelios dalys: graviūra su pavaizduotu herbu, herbą aprašantis eilėraštis, eiliuotas dedikacinis kūrinys ir genealoginė-heraldinė prozinė panegirika. Autorius, norėdamas parodyti adresatės unikalumą, pateikia ne tik garsių giminės atstovų, bet ir senovės žymių asmenybių nuopelnus. Atskirų protėvių pasiekimus jis lygina su mitologinių ar išskirtinių, jo nuomone, istorinių asmenybių nuopelnais. Kūrinio autorius, pabrėždamas giminės didybę, nurodo populiarią proginėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūroje Sapiegų – vienos iš trijų įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – romėniškosios kilmės legendą, kurios įpėdinė yra Teresė Radvilienė iš Sapiegų giminės. Kita vertus, kūrinio adresatės pristatymas nesiskiria nuo universalių idealų, vaizduojamų to meto literatūroje. Pabrėžiamos tokios savybės kaip pamaldumas, dosnumas ir kuklumas. Leidinys yra akivaizdaus panegirinio ir propagandinio pobūdžio, jo tikslas yra ne tik šlovinti adresatę, bet ir pabrėžti jos giminės didingumą, rangą bei socialinį statusą. Reikšminiai žodžiai: genealoginė-heraldinė prozinė panegirika; herbas; Teresė Radvilienė iš Sapiegų giminės; Sapiegų giminės romėniškosios kilmės legenda; XVIII amžius. [Iš leidinio]
ENThe occasional work (publication) Sława nieśmiertelna polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego Heroiny (Immortal Fame of the Heroine of Poland and the Grand Duchy of Lithuania), dedicated to the wedding of Teresa Radziwiłł née Sapieha with Hieronim Florian Radziwiłł (1715-1760) in 1739, is written in accordance with the genre convention. The poem was published with a proofreading error: the Roman numerals indicate the date of publication as MDCCLX (1760) instead of MDCCXL (1740). It was written in the milieu of the Piarists of Lithuania. So far, the work has not been studied in depth. The publication consists of several parts: an engraving of the coat of arms, a poem describing the coat of arms, a poetic dedication, and a genealogical-heraldic panegyric in prose. In order to highlight the uniqueness of the addressee, the author not only mentions the famous members of her family, but also the merits of famous personalities from olden times. He compares the achievements of individual ancestors with merits of mythological or, in his opinion, exceptional historical figures. Placing emphasis on the greatness of the family, the author of the work refers to the legend of the Roman origin of the Sapieha, which is popular in the occasional literature of the Grand Duchy of Lithuania. The Sapieha was one of the three most influential noble families of the Grand Duchy of Lithuania, and Teresa Radziwiłł née Sapieha was their heir. On the other hand, the representation of the addressee of the poem does not differ from the universal ideals depicted in the literature of the time. The author extols such qualities as piety, generosity, and modesty. The publication, which is clearly of panegyric and propagandistic nature, aimed not only to glorify the addressee but also to stress the greatness, rank, and social status of her family. Keywords: Genealogical and heraldic panegyric; stemmat; Teresa Radziwiłł née Sapieha; legend of th. [From the publication]