Współczesne gwary białoruskie na Litwie. 1, Rejon orański

• LKI: knygos tekstas

LTBaltų ir slavų paribio regionas seniai yra įvairių šalių (Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos) kalbininkų susidomėjimo objektas. Tai skirtingų kultūrų, kalbų ir religijų tarpusavio sąveikos erdvė. Šimtus metų greta gyvena lietuviai, latviai, lenkai, baltarusiai, rusai, priklausantys Katalikų Bažnyčiai, Stačiatikių Bažnyčiai ir kitoms konfesijoms – protestantams ir sentikiams. Šis kultūrų ir tautų mišinys darė įtaką ir kalbinei situacijai. Dešimtmečius baltų (lietuvių, latvių) ir slavų (rusų, baltarusių, lenkų) kalbos koegzituoja įvairiomis formomis (kaip oficialiosios ir literatūrinės kalbos, taip pat kaip tarminės atmainos). Lietuvių kalba ir jos tarmės, įvairūs lenkų kalbos variantai dabartinės Lietuvos teritorijoje jau sulaukė kompleksinių mokslinių tyrimų ir daugybės publikacijų. Mažiausiai ištirtos šio paribio regiono baltarusių šnektos. Visapusiškai suprasti vietinių gyventojų kalboje vykstančių procesų neįmanoma be kompleksinio visų tarpusavyje sąveikaujančių kalbų ir tarmių aprašymo. Taip Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre kilo mintis, paremta prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, praplėsti lingvistinius tyrimus, įtraukiant ir dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje funkcionuojančias baltarusių šnektas. Baltarusių šnektos ne tik buvo lituanizuojamos ir polonizuojamos, bet ir darė įtaką vietinių lietuvių bei lenkų kalbai.Ši knyga yra pirmasis nedidelių monografijų serijos, skirtos Lietuvos baltarusių šnektoms, leidinys. Kiekviena publikacija bus skirta vienam rajonui, pradedant nuo pietų: Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių ir Ignalinos. Jose bus aptarti įvairūs aspektai, pradedant istorinėmis ir visuomeninėmis sąlygomis, sociolingvistine situacija ir baigiant tiriamų tarmių struktūra, t. y. atrinktomis fonetinėmis, morfologinėmis ir sintaksinėmis ypatybėmis, leksika ir frazeologizmais. Labai svarbi problema taip pat yra tiriamų šnektų skoliniai, pirmiausia baltizmai, tarp jų ir lituanizmai, polonizmai, rusicizmai. Be to, knygoje pateikiamas Varėnos rajono baltarusių šnektų žodynėlis ir atrinkti tirtų kaimų šnektų tekstai. [...]. [Iš leidinio]

ENThis publication opens a series of small monographs on Belarusian dialects used within the borders of contemporary Lithuania. Local dialects in the Belarusian-Lithuanian borderland have long been of interest to Belarusian, Lithuanian and Polish linguists, such as: Yefim Karski, Fyodor Klimchuk, Viachaslav Verenich, Mikola Savich, Viera Astreyka, Elena Grinavėckienė, Lilia Plyhauka, Aliaksandr Adamkovich, Halina Turska, Elżbieta Smułkowa, Krystyna Rutkowska, Mirosław Jankowiak, Danguolė Mikulėnienė, Asta Leskauskaitė, Nijolė Tuomienė and others. Understandably, the best researched regions were those densely inhabited by people speaking the Belarusian dialect on a daily basis – that is, the area of active utilisation of the Belarusian dialects, i.e. areas to the east, south-east and south of Vilnius. Every single one of the above-mentioned researchers has contributed to the study of the Balto-Slavic linguistic borderland. Most of the publications encompass articles and only three of them are monographs showing selected aspects related to Belarusian dialects on Lithuanian territory in greater detail. The first two monographs are publications authored by a Belarusian researcher from Vilnius, Lilia Plyhauka. [...] A detailed description of the linguistic situation in the borderlands, including the Belarusian-Lithuanian borderland, would not be possible without a thorough study and presentation of all languages and dialects represented in the area, which have been in mutual contact for hundreds of years. These are primarily three languages – Lithuanian, Polish and Belarusian, and to a lesser extent, Russian. Thus, the need arose for a series of small monographs on Belarusian dialects in Lithuania, in cooperation with the Research Centre of Geolinguistics of the Institute of the Lithuanian Language in Vilnius, currently headed by prof. habil. Dr. Danguolė Mikulėnienė.Each volume will be devoted to one particular area, starting with the Varėna region, followed by Šalčininkai, Vilnius, Trakai, Švenčionys and ending with Ignalina. The monograph series will consist of the following chapters: Characteristics of the studied area (geographical, historical, social conditions), characteristics of Belarusian dialects (selected phonetic, morphological, syntactic features, lexis with elements of phraseology, borrowings), glossary of Belarusian dialects of the region, selection of dialect texts and annexes. [...]. [From the publication]