M. K. Čiurlionio simfoninės poemos "Jūra" versija fortepijonui keturioms rankoms. Kai kurios paslaptys įmintos, tačiau vienas klausimas išlieka neatsakytas
LTArtėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio metinėms, kiekvienas kompozitoriaus ir dailininko kūrybos puoselėtojas ieško kelių, kaip pasiekti, kad Čiurlionio kūrybinis palikimas pagaliau užimtų deramą vietą pasaulio kultūros istorijoje. 2018 metais Paryžiuje rengta Baltijos šalių simbolizmo paroda „Laukinės sielos“ dar kartą akivaizdžiai pademonstravo, kad, pateikiant Čiurlionio kūrybą drauge su jo laikmečio geriausių kūrėjų darbais, dar labiau išryškėja jo tapybos išskirtinumas ir unikalumas, savo minties ir raiškos galia pranokstantis tuo pat metu kūrusių tapytojų darbus. Deja, svarbiausią Čiurlionio muzikos kūrinį, jo didžiąją simfoninę poemą „Jūra“ yra ypatingai sudėtinga gyvai pristatyti pasaulio šalių muzikos mylėtojams – tai sąlygoje ekonominės simfoninių orkestrų sąlygos. O muzikos įrašai, kaip ir net pačios geriausios raiškos tapybos darbų reprodukcijos, tik dalinai išsprendžia šį klausimą. Svarstant, kaip galima pasiekti, kad pasaulio koncertinėse scenose „Jūra“ skambėtų dažniau, prisiminiau iki pirmojo pasaulinio karo egzistavusią tradiciją skambinti fortepijonu simfoninius kūrinius. [Iš straipsnio, p. 259]
