LTŠiame straipsnyje aptariamas leksinės ertmės reiškinys ir su juo susijusios vertimo problemos. Leksinės ertmės yra atvejai, kai dėl kultūrinių, gramatinių ar kitų priežasčių kalboje nėra tam tikros sąvokos leksikalizacijos leksiniu vienetu, t.y. žodžiu arba stabiliu žodžių junginiu, o vertimo metu pasigendama tiesioginio ekvivalento. Detaliau aptariama viena leksinių ertmių rūšis – derivacinė ertmė, atsiverianti dėl skirtingų kalbų morfologinių galimybių įvardijant sąvokas. Straipsnyje domimasi, kaip atskiri leksinių ertmių pavyzdžiai yra perteikti vertimo žodynuose bei tekstyne. Žodynuose leksinė ertmė dažniausiai reiškiama aprašomuoju vertimu arba eile sinonimų. Tuo tarpu vertėjas problemą sprendžia kompensuodamas, imdamasis įvairių vertimo transformacijų. Šių dviejų šaltinių duomenų palyginimas nėra vienintelis straipsnio tikslas. Svarbesnis siekis yra parengti ir išbandyti tekstynų lingvistikos inspiruotą leksinių ertmių užpildymo metodologiją. Straipsnio pabaigoje siūloma koreguoti elektroninių žodynų formą, pereinant prie išplėstinio reikšmės vieneto koncepcijos. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl galimos interaktyviosios vertėjo pagalbinės priemonės, kuri saugotų iš anksto numatytus bei straipsnyje aprašyta metodologija apdorotus probleminius atvejus, struktūros. [Iš leidinio]
ENThe article discusses the phenomenon of lexical lacuna and related translation problems. Lexical lacunas are cases when due to cultural, grammatical or other reasons a language does not have lexicalisation of a certain concept through a lexical unit, i.e. a word or a stable word combination, and in the process of translation there is no direct equivalent found. One kind of lexical lacunas is discussed in greater detail – it is a derivative lacuna emerging due to different morphological capacity of languages when naming concepts. The article poses a question of how individual examples of lexical lacunas are reflected in translation glossaries and corpus. In glossaries the lexical lacuna is often expressed descriptively or through a number of synonyms. At the same time the translator deals with the problem by compensating and employing various translation transformations. Comparison of these two sources is not the only purpose of the article. A more important goal is to prepare and test a methodology of filling lexical lacunas inspired by corpus linguistics. At the end of the article the author suggests correcting the form of electronic dictionaries by shifting to the concept of a unit of extended meaning. The article also provides recommendations concerning the possible interactive structure of the auxiliary translation tool which would save problem cases set in advance and processed applying the methodology described in the article.