Meninės erdvės ir meninio laiko sąveika Čiurlionio sonatinio periodo erdvėlaikio koncepcijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Meninės erdvės ir meninio laiko sąveika Čiurlionio sonatinio periodo erdvėlaikio koncepcijoje
Alternative Title:
Interaction between artistic space and artistic time in the spacetime concept of Čiurlionis’ sonatic period
In the Book:
Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai / sudarytojai: Žilvinas Svigaris, Laura Ivanova. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024. P. 36-98. (Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai = Čiurlionis creative studies ; 1)
Keywords:
LT
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Menininkai. Menotyrininkai / Artists. Art critics; Estetika / Aesthetics; Menai / Arts; Tapyba / Painting.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skiriamas vienai pamatinių menkai tyrinėtų Čiurlionio sonatinės tapybos erdvėlaikio koncepcijos analizei. Jo pradžioje glaustai aptariamas įvairių gamtotyrinių, ypač XX a. pradžios revoliucingų erdvės ir laiko teorijų poveikis jo kūrybai. Vėliau, išryškinus meninio laiko ir meninės erdvės struktūrų raiškos savitumą įvairiuose Čiurlionio tapybinės evoliucijos etapuose, pereinama prie konkrečios pagrindinių tapybos ir muzikos integracijos tendencijų analizės brandaus sonatinio periodo koncepcijoje. Remiantis pagrindinių dailininko sukurtų sonatinio periodo tapybinių ciklų erdvinių ir laikinių struktūrų raiškos formų lyginamuoju tyrinėjimu straipsnyje parodoma, kad organiškos tapybos ir muzikos sąveikos ieškojimai čia tiesiogiai siejosi su įgimtu šio menininko muzikalumu, sinesteziniais gebėjimais ir ankstesne kompozitoriaus kūrybine patirtimi. Pirmiausia Čiurlionio 1906–1907 m. intensyvūs naujų meninės išraiškos priemonių ieškojimai ne tik išryškino jo paveiksluose abstrakcionizmui ir poetiniam siurrealizmui būdingas stilistines tendencijas, tačiau ir vedė prie visiems menams būdingos panašios vidinės morfologinės meno kūrinių architektonikos atskleidimo. Kita vertus, jie padėjo erdviniais principais besiremiančios tapybos meninės išraiškos priemonėse surasti laikinio meno, tai yra muzikinės kalbos, analogų ir juos meistriškai panaudoti savo menų integracijos sumanymui įgyvendinti.Taip galiausiai Čiurlionio sonatinės tapybos paveiksluose įsigalėjo cikliniai laike besiskleidžiantys mąstymo principai ir organiškas harmoningos erdvinių ir laikinių struktūrų sąveikos įtakotas vidinis muzikalumas, kuris esmiškai skyrė jo originalios erdvėlaikio koncepcijos suformuotus paveikslus nuo kitų muzikalumo kulto ir kitų menų sąveikos inspiracijų paveiktų tapytojų kūrinių. Esminiai žodžiai: M. K. Čiurlionio kūryba, meninė erdvė, meninis laikas, erdvėlaikis, tapybos ir muzikos sąveika, simbolizmas, abstrakcionizmas. [Iš leidinio]

ENThe article is dedicated to one of the most important but rarely researched concepts pertaining to Čiurlionis’ sonatic painting – that of spacetime. It begins with a short discussion of the impact that various theories of natural exploration, particularly the revolutionary spatial and temporal ones that were developed in the early 20th century, had on his artistic work. After highlighting the expressive peculiarities of artistic time and artistic space structures in Čiurlionis’ various stages of creative evolution, there follows a specific analysis of the main trends of integration between painting and music in his concept of mature sonatic period. Based on a comparative analysis of spatial and temporal structures created by the painter during his sonatic period, the article shows that the search for interaction between organic painting and music was directly connected to the artist’s inherent musicality, synaesthetic abilities and previous creative experience as a composer. To begin with, intensive search for new means of artistic expression in 1906–1907 not only highlighted stylistic trends characteristic of abstractionism and poetic surrealism in his paintings, but also led to disclosure of similar morphological architectonics of pieces of art pertinent to all arts. On the other hand, this search helped to find equivalents of temporal art, that is musical language, in the means of artistic expression that were based on spatial principles, and to masterly employ them in his undertaking of integrating different arts.Therefore, Čiurlionis’ sonatic painting came to be dominated by cyclical time-focused principles of thought and organic inherent musicality derived from harmonious interaction between spatial and temporal structures that fundamentally separated his paintings formed by original concept of spacetime from other painters’ works inspired by the cult of musicality or interaction of arts. Keywords: M. K. Čiurlionis, artistic space, artistic time, timespace, interaction between painting and music, symbolism, abstractionism. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/108482
Updated:
2024-06-13 15:44:26
Metrics:
Views: 10
Export: