Knygos laisvė ir kontrolė Lietuvoje 1918-1940 m. : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama knygos laisvė ir kontrolės sistema Lietuvoje 1918–1940 m. Išsamiau pažvelgiama į tų metų Lietuvoje egzistavusį cenzūros fenomeną, analizuojami iki šiol mažai tyrinėti teisiniai knygos laisvės ir kontrolės pagrindai. Pirmame skyriuje analizuojami teisiniai spaudos ir informacijos laisvės pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos konstitucijose (1922, 1928, 1938), spaudos ir knygininkystės institucijų (spaustuvių, knygynų), visuomenės informavimo priemonių (radijo, kino) įstatymuose, Viešųjų bibliotekų ir Autorių teisių įstatymuose. Antrame skyriuje tiriama valstybės švietimo, kultūros, knygų leidybos ir platinimo politika, t. y. valstybės dalyvavimas knygų leidybos ir platinimo procesuose: parama leidėjams, Valstybės spaustuvei, valstybinių institucijų – Knygų leidimo komisijos ir Knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisijos, veiklos kontrolė, nagrinėjama knygų prekybos rinkos sankloda ir funkcionavimas, parama rašytojams ir vykdoma bibliotekų politika: bibliotekų tinklo tipologinė struktūra ir plėtra, fondų komplektavimas ir bibliotekų finansavimas. Trečiame skyriuje nagrinėjama tarpukario Lietuvoje veikusi spaudos priežiūros ir kontrolės sistema (cenzūra), varžiusi knygų leidybą ir platinimą. Nagrinėjant valstybinę cenzūrą omeny turima karo cenzūra (1919–1933), kuriai veikti pagrindą sudarė „Ypatingieji valstybės apsaugos įstatai“ (1919), ir Spaudos įstatymas (1935). Analizuojant bažnytinės cenzūros raidą remiamasi Bažnyčios draudžiamų knygų sąrašu „Index librorum prohibitorum“, taip pat atskleidžiama netiesioginė jos įtaka visuomenei. Atlikta cenzūros draudžiamų knygų teminė analizė įgalina rekonstruoti ne visada dokumentuose tiesiogiai įvardytus cenzūros principus, knygų uždraudimo spausdinti, įvežti į šalį ir platinti sumetimus.

ENThe paper analyses the system of freedom and the ban of press in Lithuania in 1918–1940, gives a closer look at the censorship phenomenon of that time and provides some analytical facts into the legal base for freedom and press ban, which has not been discussed much so far. In the first part, the legal base for freedom of press provided in the Constitution of the Republic of Lithuania (1922, 1928, 1938), in the laws on the media and press, and institutions (publishing houses, book stores), the public media (radio, cinema), as well as in the laws on public libraries and copyrights has been analysed. The second part analyses the state policy of education, culture, book publishing and distribution, that is, the state’s role in the process of publishing and distribution of press. The paper also analyses control of the state institutions, the structure of the book sales market and its functioning, the support to writers, and the library policies implemented. The third part analyses the system of print maintenance and control (censorship) which operated during inter-war period in Lithuania, which restricted the press and its distribution. Speaking about state censorship, we have war censorship in mind, which existed in 1919–1933, and activities of which were based on ‘Special regulations of the state defence’ (1919), and the law on the press (1935). The church censorship was analysed through the list of books forbidden by Church ‘Index librorum prohibitorum’, showing the indirect impact of the censorship on society.

• Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis / Tomas Vaiseta. Informacijos mokslai. 2012, t. 60, p. 116-134.
• Lietuvos bibliotekininkystė 1918-1940 metais (istoriografija) / Petras Biveinis. Bibliotekų tyrimai Lietuvoje. T. 3. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017. P. 129-175.